Adulfas Abrutis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adulfas Abrutis

Gimė 1951 m. lapkričio 15 d. (67 m.)
Papieviuose Plungės raj.

Veikla
Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Adulfas Abrutis (g. 1951 m. lapkričio 15 d. Papieviuose Plungės raj.) – Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija

1969 m. baigė Kretingos vidurinę mokyklą. 1974 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, 19751979 m. Vilniaus universiteto aspirantas, 1980 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (analizinė chemija) „Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų taikymas analizėje“. 19901991 m. 6 mėnesius stažavosi Maskvos Valstybinio universiteto Chemijos fakultete, 19921993 m. – Grenoblio Politechnikos instituto Nacionalinėje Fizikos mokykloje, Medžiagų laboratorijoje. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė iš organometalinių junginių garų fazės“, habilituotas fizinių mokslų daktaras.[1]

Nuo 1974 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1999 m. Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganines chemijos katedros profesorius.

Mokslinė veikla

Svarbiausi darbai iki 1988 m. iš spektrofotometrinės ir jonometrinės analizės. Nuo 1991 m. darbų sritis – kietojo kūno chemija: aukštatemperatūrių superlaidininkų sintezė, oksidų plonų sluoksnių sintezė iš metalų organinių junginių garų fazės. 1993 m. sukūrė oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių monostruktūrų sintezės technologiją.[2]

Bibliografija

  • Neorganinė chemija, (su M. Finkelšteinaite), 2 d. 1990 m.
  • Neorganinės chemijos laboratoriniai darbai, (su S. Armaliu ir V. Daujočiu), 1997 m.
  • Pereinamųjų elementų organometaliniai junginiai, 1999 m.

Disertacija

Adulfas Abrutis
Titulas habilituotas daktaras
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 1980 m. birželio 10 d.
Mokslų kryptis Chemija
Įstaiga Vilniaus valstybinis universitetas
Disertacija Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų pritaikymas analizėje
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai
Adulfas Abrutis
Titulas habilituotas daktaras
Disertacijos laipsnis habilituotas daktaras
Disertacijos metai 1999 m. birželio 1 d.
Mokslų kryptis Chemija
Įstaiga Vilniaus universitetas, Chemijos institutas
Disertacija Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai

1980 m. birželio 10 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų daktaro disertaciją „Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų pritaikymas analizėje“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.

1999 m. birželio 1 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigose: Vilniaus universitetas, Chemijos institutas.

Šaltiniai

  1. ABRUTIS Adulfas
  2. Adulfas Abrutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 45 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: