Adulfas Abrutis
Adulfas Abrutis | |
---|---|
| |
Gimė | 1951 m. lapkričio 15 d. Papieviuose Plungės raj. |
| |
Veikla | Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
|
Adulfas Abrutis (g. 1951 m. lapkričio 15 d. Papieviuose Plungės raj.) – Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
1969 m. baigė Kretingos vidurinę mokyklą. 1974 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, 1975–1979 m. Vilniaus universiteto aspirantas, 1980 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (analizinė chemija) „Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų taikymas analizėje“. 1990–1991 m. 6 mėnesius stažavosi Maskvos Valstybinio universiteto Chemijos fakultete, 1992–1993 m. – Grenoblio Politechnikos instituto Nacionalinėje Fizikos mokykloje, Medžiagų laboratorijoje. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė iš organometalinių junginių garų fazės“, habilituotas fizinių mokslų daktaras.[1]
Nuo 1974 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1999 m. Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganines chemijos katedros profesorius.
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iki 1988 m. iš spektrofotometrinės ir jonometrinės analizės. Nuo 1991 m. darbų sritis – kietojo kūno chemija: aukštatemperatūrių superlaidininkų sintezė, oksidų plonų sluoksnių sintezė iš metalų organinių junginių garų fazės. 1993 m. sukūrė oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių monostruktūrų sintezės technologiją.[2]
Bibliografija
- Neorganinė chemija, (su M. Finkelšteinaite), 2 d. 1990 m.
- Neorganinės chemijos laboratoriniai darbai, (su S. Armaliu ir V. Daujočiu), 1997 m.
- Pereinamųjų elementų organometaliniai junginiai, 1999 m.
Disertacija
Adulfas Abrutis | |
---|---|
Titulas | habilituotas daktaras |
Disertacijos laipsnis | daktaras |
Disertacijos metai | 1980 m. birželio 10 d. |
Mokslų kryptis | Chemija |
Įstaiga | Vilniaus valstybinis universitetas |
Disertacija | Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų pritaikymas analizėje |
Vadovas | |
Gynimo taryba | |
Disertacijos oponentai |
Adulfas Abrutis | |
---|---|
Titulas | habilituotas daktaras |
Disertacijos laipsnis | habilituotas daktaras |
Disertacijos metai | 1999 m. birželio 1 d. |
Mokslų kryptis | Chemija |
Įstaiga | Vilniaus universitetas, Chemijos institutas |
Disertacija | Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė |
Vadovas | |
Gynimo taryba | |
Disertacijos oponentai |
1980 m. birželio 10 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų daktaro disertaciją „Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų pritaikymas analizėje“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.
1999 m. birželio 1 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigose: Vilniaus universitetas, Chemijos institutas.
Šaltiniai
- ↑ ABRUTIS Adulfas
- ↑ Adulfas Abrutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 45 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.