Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Afganistanas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
دولت اسلامی افغانستان
Dowlat-e Eslami-ye Afghanestan
Flag of Afghanistan.svg Afghanistan COA.png
(Detaliau) (Detaliau)
Afganistanas žemėlapyje
Valstybinė kalba puštūnų, persų (dari)
Sostinė Kabulas
Didžiausias miestas Kabulas
Valstybės vadovai Hamid Karzai
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
645 806,56645,806.56 km²
64,580,656 ha
249,345.913 mi²
km² (40)
0 %
Gyventojų
 - 2012 m. (progn.)[1]
 - Tankis
 
25 403 189 (38)
39.3439.34 žm./km²
0.393 žm./ha
101.891 žm./mi²
žm./km² (121)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2004 (progn.)
21,50 mlrd. $ (109)
800 $ (185)
Valiuta afganis (AFA) (100 pulių)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+4:30
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1919 m. rugpjūčio 8 d.
1919 m. rugpjūčio 19 d.
Valstybinis himnas Afganistano himnas
ISO kodas AF
ISO3 kodas AFG
ISO skaitmeninis kodas 004
FIPS kodas AF
GeoName kodas 1149361
Interneto kodas .af
Šalies tel. kodas +93
Commons-logo.svg Vikiteka: AfganistanasVikiteka

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Afganistano istorija.

Istorija iki šalies islamizavimo VIII a.: Senovės Persijos istorija (Arija, Baktrija, Arachosija)

Istorija VIII–XIX a.: Chorasano istorija, Puštūnistanas

Afganistanas kaip valstybė su dabartine teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia egzistavo tokie Senovės Persijos regionai, kaip Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a..

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, pilnai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamiane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Afganistano politinė sistema

Šaliai vadovauja visuotiniuose 2004 m. spalio 9 d. rinkimuose išrinktas prezidentas Hamidas Karzajus. Pirmuosiuose rinkimuose nuo 1969 m. dalyvavo apie 10 mln. šalies gyventojų. Išrinktojo prezidento priešininkai teigė, jog rinkimų rezultatai buvo klastojami. Prezidento sudarytoje vyriausybėje yra Šiaurės aljanso ir kitų regioninių ir etninių grupių atstovai. Į šalį leista sugrįžti buvusiam monarchui Mohamedui Zahirui Šachui, tačiau jo vaidmuo išlieka tik simbolinis. Didelė šalies dalis tebėra kontroliuojama pilietinio karo vadų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Afganistano provincijos

Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas arba velajatus, kiekviena provincija dalinama į 360+ rajonų.

  1. Badachšanas (Faizabadas)
  2. Badgis (Kalai Nau)
  3. Baglanas (Puli Chumris)
  4. Balchas (Mazari Šarifas)
  5. Bamianas (Bamianas)
  6. Daikondis (Nilis)
  7. Farahas (Farahas)
  8. Farjabas (Maimana)
  9. Gaznis (Gaznis)
  10. Goras (Čagčaranas)
  11. Helmandas (Laškar Gahas)
  12. Heratas (Heratas)
  13. Džosdžanas (Šibirganas)
  14. Kabulas (Kabulas)
  15. Kandaharas (Kandaharas)
  16. Kapisa (Machmudi Rakis)
  17. Chostas (Chostas)
  1. Konaras (Asadabadas)
  2. Kundūzas (Kundūzas)
  3. Lagmanas (Mihtarlamas)
  4. Logaras (Puli Alamas)
  5. Nangaharas (Džalalabadas)
  6. Nimruzas (Zarandžas)
  7. Nurestanas (Parunas)
  8. Urosganas (Tarin Kotas)
  9. Paktija (Gardezas)
  10. Paktika (Šaranas)
  11. Pandžširas (Bazarakas)
  12. Parvanas (Čarikaras)
  13. Samanganas (Samanganas)
  14. Sari Pulis (Sari Pulis)
  15. Tacharas (Talukanas)
  16. Vardakas (Maidanšahras)
  17. Zabulis (Kalatas)
Afghanistan provinces numbered.png

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Afganistano geografija

Kraštovaizdis Goro provincijoje (vasara)
Lietuvos karys prie Harirudo upės
Žiemą Lietuvos kariuomenės vilkikas traukia vietinį transportą į kalną
Afganistano gyventojų skaičiaus raida 1961-2004 m.
Arbatos gėrimo procedūra

Afganistanas yra kalnų šalis – mažiau nei 10 % jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Hindukušo (iki 7 500 m aukščio) ir Sefid Kuh kalnai užima didžiąją dalį šalies.

Didžiausi miestai (2003 m.):

Ekonomika

Žemės ūkis yra pagrindinė šalies šaka, nors ariama žemė sudaro tik 10% viso šalies ploto. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, vaisiai, riešutai. Aguonos naudojamos gaminti opiumui iš kurio gaunamas didžiausias pelnas.

Pagrindinė naudingoji iškasena yra gamtinės dujos. Šalyje taip pat randama anglies, vario, lazurito, talko, geležies rūdos, druskos, tačiau šie resursai nėra išplėtoti. Gaminami baldai, trąšos, avalynė, apdirbama medvilnė, žemės ūkio produktai.

Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra vaisiai ir riešutai, opiumas, rankomis pagaminti kilimai, brangakmeniai. Importuojami maisto produktai, tekstilė, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pakistanas, JAV, Indija.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Afganistano demografija Pagrindinė religija – islamas (sunitų 80 %, šiitų 19 %). Taip pat yra nedidelės hinduistų ir sikhų bendruomenės.

Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42 %, tadžikai 27 %, chazarai 9 %, uzbekai 9 %, aimakai 4 %, turkmėnai 3 %, beludžiai 2 %, kiti 4 %.

Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Afganistanas užima trečia vietą pasaulyje pagal kūdikių mirtingumą. Net 151,95 kūdikiai iš tūkstančio miršta pirmaisiais savo gyvenimo metais. Taip pat šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal gimstamumą ir aštuntą vietą pagal mirtingumą. Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44,64 m. – taip pat viena mažiausių pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra:[2]

  • 0-14 metų: 44,5 %
  • 15-64 metų: 53 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,4 % (2009 m. apsk.)

Pasak apytikslių 2000 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas yra 43,1 %, o moterų – 12,6 %.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1995 m. ir 2012 m.
1995 m. 1996 m. 2002 m. 2003 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2012 m.
20 141 000 20 883 000 20 293 000 24 824 000 22 575 900 23 038 900 23 511 400 23 993 500 25 403 189

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: