Afrika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Afrika

LocationAfrica.png

Plotas 30 221 532 km²
Populiacija ~ 1 000 011 000
Tankumas 30.51/km²
Šalys 53
Kalbos arabų, prancūzų, anglų, bantų (ypač suahilių) ir kt.
Laiko juostos UTC-1 – UTC+4
Aukščiausias Afrikos kalnas – Kilimandžaras

Afrika – antrasis pagal dydį (po Azijos) žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3 % pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus.

Etimologija

Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse.[reikalingas šaltinis] Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų šiaurės Afrikoje, užėmusią dabartinio Tuniso teritoriją.

Reljefas

Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, stačiomis pakopomis besileidžiantys į pakrantės žemumas. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200–500 m plynaukštės – 39 %, 500–1000 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma, žemyno viduryje žaliuoja džiunglės ir drėgnieji atogrąžų miškai. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Asalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio).

Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbajaus kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – Kilimandžaro, Kenija, Ruvenzoris, Simeno, Meru, Virunga.

Geologinė sandara

Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai.

Rytų Afrikos formavimasis

Rytų Afrikoje Žemės plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. Veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė riftiniai slėniai. Tai, kaip vyksta geologiniai procesai Rytų Afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina plokščių tektonikos teoriją, teigiančią, kad Žemės plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų tektoninių plokščių, plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės astenosferos. Tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų.

Vienose planetos vietose plokštės slysta viena palei kitą, kitose – tolsta viena nuo kitos. Taip atsitiko Afrikos ir Arabijos plokščių sandūroje, kai prieš 20 mln. metų jos pradėjo skirtis – susidarė Raudonoji jūra ir Adeno įlanka. Šio judėjimo liudijimas akivaizdus pažvelgus į žemėlapį: matyti, kaip tiksliai sutaptų priešingi krantai, jeigu vėl suartėtų. Tik vienoje vietoje jie nesutampa – Džibutyje ir Afarų įduboje. Jėgą, skiriančią Žemės plutos plokštes, sukelia iš mantijos besiveržiančios išsilydžiusios uolienos, jos kyla į viršų ir užpildo centrinį plyšį formuodamos naują vandenyno dugną. Vienu metu ta įduba buvo Raudonosios jūros dalis, tačiau, iškilus Danakilių pajūrio kalnagūbriui, buvo atkirsta ir iš lėto išdžiūvo.

Tie patys procesai yra Didžiųjų lūžių Rytų Afrikoje ir Arabijoje priežastis. Nusidriekęs 6400 km nuo Negyvosios jūros iki Mozambiko, šis griovys kerta septintadalį Žemės perimetro. Per visą jo ilgį tęsiasi vulkanų ir žemės drebėjimų zona.

Etiopijoje ir Kenijoje išsilydžiusių uolienų veržimasis pakėlė ir suplonino žemyno plutą – susidarė didžiulės kalnuotos plynaukštės, ir kaip tik čia Didieji lūžiai įgavo įspūdingiausius pavidalus. Nepajėgdama atlaikyti tempimo, pluta silpniausiuose ruožuose įtrūko, ir žemė įsmuko į susidariusius 40–56 km pločio tarpeklius.

Dėl tam tikros dar neišaiškintos priežasties Didieji Afrikos lūžiai nusidriekė dviem skirtingom kryptim. Buvo suardyta senovės upių sistema, jos vakarinę šaką, vingiuojančią per Ugandą, Tanzaniją ir Zambiją, užliejo dideli ežerai, tokie kaip Alberto ežeras, Tanganikos ir Malavio. Tačiau rytinis lūžis, einantis per Etiopiją, Keniją ir Rytų Tanzaniją, turi lėkštas šarmingas atšakas, kaip Natrono ežeras, ir aukštus ugnikalnius, pavyzdžiui, Kenijos ir Kilimandžaro kalnus.

Tačiau labiausiai intriguojantis Didžiųjų lūžių aspektas yra ne jų praeitis, o ateitis. Jei paaiškės, kad lūžių slėnis yra besiformuojanti plokštės riba, Afrikos ragas gali atsiskirti ir dreifuoti į Indijos vandenyną. Tačiau kai kurie geologų teigimu, Atlanto vandenynas plečiasi, ir Afrika judės link Arabijos pusiasalio, todėl Raudonoji jūra gali vėl susitraukti.

Naudingosios iškasenos

Afrikos ištekliai:

Taip pat išgaunama auksas, deimantai ir kiti brangakmeniai. Naftos ir dujų gausiausia Sacharos baseine, šiaurės rytinėje Gvinėjos įlankos dalyje, metalų rūdų daugiausia pietinėje žemyno dalyje.

Valstybės

Didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių – Nigerija. Didžiausia valstybė pagal plotą – Alžyras. Afrikoje yra 46 šalys, įskaitant Madagaskarą, o su visomis salų grupėmis – 53.

Regionai ir valstybės Plotas
(km²)
Gyventojų skaičius Gyventojų tankis Sostinė
Rytų Afrika:
Burundis Burundis 27 830 6 373 002 229,0 Bužumbūra
Komorai Komorai 2170 614 382 283,1 Moronis
Džibutis Džibutis 23 000 472 810 20,6 Džibutis
Eritrėja Eritrėja 121 320 4 465 651 36,8 Asmara
Etiopija Etiopija 1 127 127 67 673 031 60,0 Adis Abeba
Kenija Kenija 582 650 31 138 735 53,4 Nairobis
Madagaskaras Madagaskaras 587 040 16 473 477 28,1 Antananaryvas
Malavis Malavis 118 480 10 701 824 90,3 Lilongvė
Mauricijus Mauricijus 2040 1 200 206 588,3 Port Luisas
Majotas Majotas (Prancūzija) 374 170 879 456,9 Mamudzu
Mozambikas Mozambikas 801 590 19 607 519 24,5 Maputu
Pietų Sudanas Pietų Sudanas 619 745 8 260 490 13,3 Džuba
Reunionas Rejunjonas (Prancūzija) 2512 743 981 296,2 Sen Deni
Ruanda Ruanda 26 338 7 398 074 280,9 Kigalis
Seišeliai Seišeliai 455 80 098 176,0 Viktorija
Somalis Somalis 637 657 7 753 310 12,2 Mogadišas
Tanzanija Tanzanija 945 087 37 187 939 39,3 Dodoma
Uganda Uganda 236 040 24 699 073 104,6 Kampala
Zambija Zambija 752 614 9 959 037 13,2 Lusaka
Zimbabvė Zimbabvė 390 580 11 376 676 29,1 Hararė
Centrinė Afrika:
Angola Angola 1 246 700 10 593 171 8,5 Luanda
Kamerūnas Kamerūnas 475 440 16 184 748 34,0 Jaundė
Centrinės Afrikos Respublika Centrinės Afrikos Respublika 622 984 3 642 739 5,8 Bangis
Čadas Čadas 1 284 000 8 997 237 7,0 Ndžamena
Kongo Respublika Kongas 342 000 2 958 448 8,7 Brazavilis
Kongo DR Kongo Demokratinė Respublika 2 345 410 55 225 478 23,5 Kinšasa
Pusiaujo Gvinėja Pusiaujo Gvinėja 28 051 498 144 17,8 Malabas
Gabonas Gabonas 267 667 1 233 353 4,6 Librevilis
San Tomė ir Prinsipė San Tomė ir Prinsipė 1001 170 372 170,2 San Tomė
Šiaurės Afrika:
Alžyras Alžyras 2 381 740 32 277 942 13,6 Alžyras
Egiptas Egiptas 1 001 450 70 712 345 70,6 Kairas
Libija Libija 1 759 540 5 368 585 3,1 Tripolis
Marokas Marokas 446 550 31 167 783 69,8 Rabatas
Sudanas Sudanas 1 886 068 30 894 000 16,4 Chartumas
Tunisas Tunisas 163 610 9 815 644 60,0 Tunisas
Vakarų Sachara Vakarų Sachara 266 000 256 177 1,0 Al Ajunas
Ispanijos ir Portugalijos teritorijos:
Kanarų salos Kanarų salos (Ispanija) 7492 1 694 477 226,2 Las Palmas de Gran Kanarija,
Santa Krus de Tenerifė
Vaizdas:Flag Ceuta.svg Seuta (Ispanija) 20 71 505 3575,2
Flag of Madeira.svg Madeiros salos (Portugalija) 797 245 000 307,4 Funšalis
Flag Melilla.svg Melilja (Ispanija) 12 66 411 5534,2
Pietų Afrika:
Botsvana Botsvana 600 370 1 591 232 2,7 Gaboronė
Lesotas Lesotas 30 355 2 207 954 72,7 Maseru
Namibija Namibija 825 418 1 820 916 2,2 Vindhukas
Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrikos Respublika 1 219 912 43 647 658 35,8 Blumfonteinas, Keiptaunas, Pretorija
Svazilandas Svazilandas 17 363 1 123 605 64,7 Mbabanė, Lobamba
Vakarų Afrika:
Beninas Beninas 112 620 6 787 625 60,3 Porto Novas
Burkina Fasas Burkina Faso 274 200 12 603 185 46,0 Uagadugu
Žaliasis Kyšulys Žaliasis Kyšulys 4033 408 760 101,4 Praja
Dramblio Kaulo Krantas Dramblio Kaulo Krantas 322 460 16 804 784 52,1 Abidžanas, Jamusukras
Gambija Gambija 11 300 1 455 842 128,8 Bandžulis
Gana Gana 239 460 20 244 154 84,5 Akra
Gvinėja Gvinėja 245 857 7 775 065 31,6 Konakris
Bisau Gvinėja Bisau Gvinėja 36 120 1 345 479 37,3 Bisau
Liberija Liberija 111 370 3 288 198 29,5 Monrovija
Malis Malis 1 240 000 11 340 480 9,1 Bamakas
Mauritanija Mauritanija 1 030 700 2 828 858 2,7 Nuakšotas
Nigeris Nigeris 1 267 000 10 639 744 8,4 Niamėjus
Nigerija Nigerija 923 768 129 934 911 140,7 Abudža
Šv. Elenos sala Šv. Elenos Sala (Jungtinė Karalystė) 410 7317 17,8 Džeimstaunas
Senegalas Senegalas 196 190 10 589 571 54,0 Dakaras
Siera Leonė Siera Leonė 71 740 5 614 743 78,3 Fritaunas
Togas Togas 56 785 5 285 501 93,1 Lomė
Viso 30 368 609 843 705 143 27,8

Gyventojai

Afrikos kaimuose daugelis žmonių gyvena gentimis. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Rytų Afrikos kikujai, yra kilusios iš genčių, gyvenusių šiose vietose jau daugelį šimtmečių. Kiti gyventojai – tai neseniai čia atsikraustę imigrantai iš kitų Afrikos dalių arba kitų žemynų.

Karai ir badas

Pilietiniai karai ir badas – įprastas reiškinys Afrikoje. Daugelis karų kyla dėl politinių nesutarimų, tačiau kai kuriuos sukelia konfliktai tarp genčių. Vienas ilgiausių pilietinių karų Afrikoje vyksta Sudane. Čade pilietinis karas, trukęs daug metų, vyko tarp dykumose gyvenančių tuaregų, kuriuos rėmė Libija, ir drėgnesniųjų rajono žemdirbių. Ruandoje ir Burundyje kovos tarp tutsių ir hutų nusinešė tūkstančius gyvybių. Neišspręstas politinis ir teisinis Vakarų Sacharos teritorijos statusas. Kita didžiulė nelaimė – badas. Afrikos maisto pramonė nespėja aprūpinti sparčiai gausėjančiu gyventojų. Todėl daug maisto produktų importuojama. Tradiciškai dauguma žmonių kiekvienais metais užsiaugina maisto tik tiek, kad jo užtektų iki kito derliaus. Jeigu javai neužaugtų ar nutrūktų importas, tūkstančiai žmonių per keletą mėnesių mirtų iš bado.

Plėtra

Daugelio Afrikos tautų plėtrą stabdo pagrindinių susisiekimo priemonių – kelių ir geležinkelių trūkumas, prastai tiekiama elektros energija. Daugelyje Afrikos valstybių klesti korupcija. Tik nedaugelis žemyno šalių parduoda užsienyje pakankamai prekių, kad galėtų susimokėti už gyvybiškai būtinus prekes ir paslaugas. Vis dėlto daugelis Afrikos šalių labiau pasikliauja Vakarų valstybių teikiamomis dovanomis ir paskolomis, tikėdamosi susimokėti už plėtros programas.

Šaltiniai

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Afrika



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+26371-317=26054 wiki spaudos ženklai).