Afrika
- Kitos reikšmės – Afrika (reikšmės).
Plotas | 30 221 532 km² |
Populiacija | ~ 1 000 011 000 |
Tankumas | 30.51/km² |
Šalys | 53 |
Kalbos | arabų, prancūzų, anglų, bantų (ypač suahilių) ir kt. |
Laiko juostos | UTC-1 – UTC+4 |
Afrika – antrasis pagal dydį (po Azijos) žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3 % pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus.
Etimologija
Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse.[reikalingas šaltinis] Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų šiaurės Afrikoje, užėmusią dabartinio Tuniso teritoriją.
Reljefas
Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, stačiomis pakopomis besileidžiantys į pakrantės žemumas. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200–500 m plynaukštės – 39 %, 500–1000 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma, žemyno viduryje žaliuoja džiunglės ir drėgnieji atogrąžų miškai. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Asalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio).
Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbajaus kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – Kilimandžaro, Kenija, Ruvenzoris, Simeno, Meru, Virunga.
Geologinė sandara
Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai.
Rytų Afrikos formavimasis
Rytų Afrikoje Žemės plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. Veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė riftiniai slėniai. Tai, kaip vyksta geologiniai procesai Rytų Afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina plokščių tektonikos teoriją, teigiančią, kad Žemės plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų tektoninių plokščių, plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės astenosferos. Tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų.
Vienose planetos vietose plokštės slysta viena palei kitą, kitose – tolsta viena nuo kitos. Taip atsitiko Afrikos ir Arabijos plokščių sandūroje, kai prieš 20 mln. metų jos pradėjo skirtis – susidarė Raudonoji jūra ir Adeno įlanka. Šio judėjimo liudijimas akivaizdus pažvelgus į žemėlapį: matyti, kaip tiksliai sutaptų priešingi krantai, jeigu vėl suartėtų. Tik vienoje vietoje jie nesutampa – Džibutyje ir Afarų įduboje. Jėgą, skiriančią Žemės plutos plokštes, sukelia iš mantijos besiveržiančios išsilydžiusios uolienos, jos kyla į viršų ir užpildo centrinį plyšį formuodamos naują vandenyno dugną. Vienu metu ta įduba buvo Raudonosios jūros dalis, tačiau, iškilus Danakilių pajūrio kalnagūbriui, buvo atkirsta ir iš lėto išdžiūvo.
Tie patys procesai yra Didžiųjų lūžių Rytų Afrikoje ir Arabijoje priežastis. Nusidriekęs 6400 km nuo Negyvosios jūros iki Mozambiko, šis griovys kerta septintadalį Žemės perimetro. Per visą jo ilgį tęsiasi vulkanų ir žemės drebėjimų zona.
Etiopijoje ir Kenijoje išsilydžiusių uolienų veržimasis pakėlė ir suplonino žemyno plutą – susidarė didžiulės kalnuotos plynaukštės, ir kaip tik čia Didieji lūžiai įgavo įspūdingiausius pavidalus. Nepajėgdama atlaikyti tempimo, pluta silpniausiuose ruožuose įtrūko, ir žemė įsmuko į susidariusius 40–56 km pločio tarpeklius.
Dėl tam tikros dar neišaiškintos priežasties Didieji Afrikos lūžiai nusidriekė dviem skirtingom kryptim. Buvo suardyta senovės upių sistema, jos vakarinę šaką, vingiuojančią per Ugandą, Tanzaniją ir Zambiją, užliejo dideli ežerai, tokie kaip Alberto ežeras, Tanganikos ir Malavio. Tačiau rytinis lūžis, einantis per Etiopiją, Keniją ir Rytų Tanzaniją, turi lėkštas šarmingas atšakas, kaip Natrono ežeras, ir aukštus ugnikalnius, pavyzdžiui, Kenijos ir Kilimandžaro kalnus.
Tačiau labiausiai intriguojantis Didžiųjų lūžių aspektas yra ne jų praeitis, o ateitis. Jei paaiškės, kad lūžių slėnis yra besiformuojanti plokštės riba, Afrikos ragas gali atsiskirti ir dreifuoti į Indijos vandenyną. Tačiau kai kurie geologų teigimu, Atlanto vandenynas plečiasi, ir Afrika judės link Arabijos pusiasalio, todėl Raudonoji jūra gali vėl susitraukti.
Naudingosios iškasenos
Afrikos ištekliai:
- Nafta (apie 6 % pasaulio išteklių)
- Gamtinės dujos (7 %)
- Akmens anglis
- Geležis
- Uranas
- Stibis ir cirkonis
- Chromas
- Fosforitai
Taip pat išgaunama auksas, deimantai ir kiti brangakmeniai. Naftos ir dujų gausiausia Sacharos baseine, šiaurės rytinėje Gvinėjos įlankos dalyje, metalų rūdų daugiausia pietinėje žemyno dalyje.
Valstybės
Didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių – Nigerija. Didžiausia valstybė pagal plotą – Alžyras. Afrikoje yra 46 šalys, įskaitant Madagaskarą, o su visomis salų grupėmis – 53.
Regionai ir valstybės | Plotas (km²) |
Gyventojų skaičius | Gyventojų tankis | Sostinė |
---|---|---|---|---|
Rytų Afrika: | ||||
Burundis | 27 830 | 6 373 002 | 229,0 | Bužumbūra |
Komorai | 2170 | 614 382 | 283,1 | Moronis |
Džibutis | 23 000 | 472 810 | 20,6 | Džibutis |
Eritrėja | 121 320 | 4 465 651 | 36,8 | Asmara |
Etiopija | 1 127 127 | 67 673 031 | 60,0 | Adis Abeba |
Kenija | 582 650 | 31 138 735 | 53,4 | Nairobis |
Madagaskaras | 587 040 | 16 473 477 | 28,1 | Antananaryvas |
Malavis Malavis | 118 480 | 10 701 824 | 90,3 | Lilongvė |
Mauricijus | 2040 | 1 200 206 | 588,3 | Port Luisas |
Majotas (Prancūzija) | 374 | 170 879 | 456,9 | Mamudzu |
Mozambikas | 801 590 | 19 607 519 | 24,5 | Maputu |
Pietų Sudanas | 619 745 | 8 260 490 | 13,3 | Džuba |
Rejunjonas (Prancūzija) | 2512 | 743 981 | 296,2 | Sen Deni |
Ruanda | 26 338 | 7 398 074 | 280,9 | Kigalis |
Seišeliai | 455 | 80 098 | 176,0 | Viktorija |
Somalis | 637 657 | 7 753 310 | 12,2 | Mogadišas |
Tanzanija | 945 087 | 37 187 939 | 39,3 | Dodoma |
Uganda | 236 040 | 24 699 073 | 104,6 | Kampala |
Zambija | 752 614 | 9 959 037 | 13,2 | Lusaka |
Zimbabvė | 390 580 | 11 376 676 | 29,1 | Hararė |
Centrinė Afrika: | ||||
Angola | 1 246 700 | 10 593 171 | 8,5 | Luanda |
Kamerūnas | 475 440 | 16 184 748 | 34,0 | Jaundė |
Centrinės Afrikos Respublika | 622 984 | 3 642 739 | 5,8 | Bangis |
Čadas | 1 284 000 | 8 997 237 | 7,0 | Ndžamena |
Kongas | 342 000 | 2 958 448 | 8,7 | Brazavilis |
Kongo DR Kongo Demokratinė Respublika | 2 345 410 | 55 225 478 | 23,5 | Kinšasa |
Pusiaujo Gvinėja | 28 051 | 498 144 | 17,8 | Malabas |
Gabonas | 267 667 | 1 233 353 | 4,6 | Librevilis |
San Tomė ir Prinsipė | 1001 | 170 372 | 170,2 | San Tomė |
Šiaurės Afrika: | ||||
Alžyras | 2 381 740 | 32 277 942 | 13,6 | Alžyras |
Egiptas | 1 001 450 | 70 712 345 | 70,6 | Kairas |
Libija | 1 759 540 | 5 368 585 | 3,1 | Tripolis |
Marokas | 446 550 | 31 167 783 | 69,8 | Rabatas |
Sudanas | 1 886 068 | 30 894 000 | 16,4 | Chartumas |
Tunisas Tunisas | 163 610 | 9 815 644 | 60,0 | Tunisas |
Vakarų Sachara | 266 000 | 256 177 | 1,0 | Al Ajunas |
Ispanijos ir Portugalijos teritorijos: | ||||
Kanarų salos (Ispanija) | 7492 | 1 694 477 | 226,2 | Las Palmas de Gran Kanarija, Santa Krus de Tenerifė |
Vaizdas:Flag Ceuta.svg Seuta (Ispanija) | 20 | 71 505 | 3575,2 | — |
Madeiros salos (Portugalija) | 797 | 245 000 | 307,4 | Funšalis |
Melilja (Ispanija) | 12 | 66 411 | 5534,2 | — |
Pietų Afrika: | ||||
Botsvana | 600 370 | 1 591 232 | 2,7 | Gaboronė |
Lesotas | 30 355 | 2 207 954 | 72,7 | Maseru |
Namibija | 825 418 | 1 820 916 | 2,2 | Vindhukas |
Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrikos Respublika | 1 219 912 | 43 647 658 | 35,8 | Blumfonteinas, Keiptaunas, Pretorija |
Svazilandas | 17 363 | 1 123 605 | 64,7 | Mbabanė, Lobamba |
Vakarų Afrika: | ||||
Beninas | 112 620 | 6 787 625 | 60,3 | Porto Novas |
Burkina Faso | 274 200 | 12 603 185 | 46,0 | Uagadugu |
Žaliasis Kyšulys | 4033 | 408 760 | 101,4 | Praja |
Dramblio Kaulo Krantas | 322 460 | 16 804 784 | 52,1 | Abidžanas, Jamusukras |
Gambija | 11 300 | 1 455 842 | 128,8 | Bandžulis |
Gana | 239 460 | 20 244 154 | 84,5 | Akra |
Gvinėja | 245 857 | 7 775 065 | 31,6 | Konakris |
Bisau Gvinėja Bisau Gvinėja | 36 120 | 1 345 479 | 37,3 | Bisau |
Liberija | 111 370 | 3 288 198 | 29,5 | Monrovija |
Malis | 1 240 000 | 11 340 480 | 9,1 | Bamakas |
Mauritanija | 1 030 700 | 2 828 858 | 2,7 | Nuakšotas |
Nigeris | 1 267 000 | 10 639 744 | 8,4 | Niamėjus |
Nigerija | 923 768 | 129 934 911 | 140,7 | Abudža |
Šv. Elenos Sala (Jungtinė Karalystė) | 410 | 7317 | 17,8 | Džeimstaunas |
Senegalas Senegalas | 196 190 | 10 589 571 | 54,0 | Dakaras |
Siera Leonė | 71 740 | 5 614 743 | 78,3 | Fritaunas |
Togas | 56 785 | 5 285 501 | 93,1 | Lomė |
Viso | 30 368 609 | 843 705 143 | 27,8 |
Gyventojai
Afrikos kaimuose daugelis žmonių gyvena gentimis. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Rytų Afrikos kikujai, yra kilusios iš genčių, gyvenusių šiose vietose jau daugelį šimtmečių. Kiti gyventojai – tai neseniai čia atsikraustę imigrantai iš kitų Afrikos dalių arba kitų žemynų.
Karai ir badas
Pilietiniai karai ir badas – įprastas reiškinys Afrikoje. Daugelis karų kyla dėl politinių nesutarimų, tačiau kai kuriuos sukelia konfliktai tarp genčių. Vienas ilgiausių pilietinių karų Afrikoje vyksta Sudane. Čade pilietinis karas, trukęs daug metų, vyko tarp dykumose gyvenančių tuaregų, kuriuos rėmė Libija, ir drėgnesniųjų rajono žemdirbių. Ruandoje ir Burundyje kovos tarp tutsių ir hutų nusinešė tūkstančius gyvybių. Neišspręstas politinis ir teisinis Vakarų Sacharos teritorijos statusas. Kita didžiulė nelaimė – badas. Afrikos maisto pramonė nespėja aprūpinti sparčiai gausėjančiu gyventojų. Todėl daug maisto produktų importuojama. Tradiciškai dauguma žmonių kiekvienais metais užsiaugina maisto tik tiek, kad jo užtektų iki kito derliaus. Jeigu javai neužaugtų ar nutrūktų importas, tūkstančiai žmonių per keletą mėnesių mirtų iš bado.
Plėtra
Daugelio Afrikos tautų plėtrą stabdo pagrindinių susisiekimo priemonių – kelių ir geležinkelių trūkumas, prastai tiekiama elektros energija. Daugelyje Afrikos valstybių klesti korupcija. Tik nedaugelis žemyno šalių parduoda užsienyje pakankamai prekių, kad galėtų susimokėti už gyvybiškai būtinus prekes ir paslaugas. Vis dėlto daugelis Afrikos šalių labiau pasikliauja Vakarų valstybių teikiamomis dovanomis ir paskolomis, tikėdamosi susimokėti už plėtros programas.
Šaltiniai
|
|
|