Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Albanija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republika e Shqipërise
Flag of Albania.svg Albania state emblem.png
(Detaliau) (Detaliau)
Albanija žemėlapyje
Valstybinė kalba albanų
Sostinė Tirana
Didžiausias miestas Tirana
Valstybės vadovai Bamir Topi Fatos Nano
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
28 74828,748 km²
2,874,800 ha
11,099.603 mi²
km² (138)
4,7 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
3 200 420 (126)
111.33111.33 žm./km²
1.113 žm./ha
288.345 žm./mi²
žm./km² (59)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
20,21 mlrd. $ (113)
5600 $ (95)
Valiuta Lekas
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta

1912 m. lapkričio 28 d.
Valstybinis himnas Albanijos himnas
ISO kodas AL
ISO3 kodas ALB
ISO skaitmeninis kodas 008
FIPS kodas AL
GeoName kodas 783754
Interneto kodas .al
Šalies tel. kodas 355
Commons-logo.svg Vikiteka: AlbanijaVikiteka

Albanijos respublika (Albanija; albaniškai Shqipëria – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Albanijos istorija

Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės[2]. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai[3], kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę centum-kalbos atstovais, kai tuo tarpu albanai yra satem-kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tą patvirtina proto-Albanų kalbos substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.

Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Otomanai Albaniją valdė 1385–1912 m. Albanijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1912 lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą.

Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka.

Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis. Albanija buvo tarp pirmų pripažinusių Kosovo nepriklausomybės 2008 m. vasario 17 d. deklaraciją

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Albanijos politinė sistema

1992 metais įvykę visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį režimą šalyje, tačiau faktiškai tai buvo padaryta 1998 m. priėmus naują konstituciją, kuri pakeitė 1991 m. balandį priimtą laikinąjį pagrindinį šalies įstatymą.

Albanija – parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Kuvendi), sudarytam iš 140 tautos atstovų. Šimtą iš jų šalies piliečiai renka pagal daugumos atstovavimo principą, kitus 40 – pagal partijų sąrašus (proporcinis atstovavimas). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai. Prezidentas renkamas parlamento penkerių metų kadencijai. Teisminė valdžia – Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai.

Administracinis suskirstymas

Albanijos apygardos

Pagrindinis straipsnis: Albanijos administracinis suskirstymas

Albanija suskirstyta į 36 apygardas (rrethe). Kelios apygardos sudaro apskritį (iš viso jų yra 12). Sostinė Tirana turi specialų statusą. Skliausteliuose nurodomi administraciniai centrai.

Geografija

Albania (Lithuania).svg

Pagrindinis straipsnis: Albanijos geografija

Didžiausi Albanijos miestai (tūkst. gyv. 2001 m.):

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Albanijos ekonomika

Demokratines ir ekonomines reformas, rinkos ekonominės plėtojimą Albanija pradėjo viena paskutiniųjų Vidurio ir Rytų Europoje, šalis yra laikoma viena neturtingiausių Europos valstybių. 1992 m. po demokratinių rinkimų pradėtos ekonominės reformos, privatizacija, teisinės bazės kūrimas. Rezultatai pranoko lūkesčius: augo BVP, stabilizavosi lekas, bet 1995 m. (daugiausiai dėl piramidinių schemų – investuotojų apgaudinėjimų) reformos pradėjo strigti.

Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo, siekiama pritraukti investicijų, nors mokesčių, nuosavybės įstatymų, bankininkystės reformos vystosi lėtai, plėtrai itin trukdo daug kur įsigalėjusi korupcija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Albanijos demografija

2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9 % sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo. Tūkstančiui gyventojų tenka 15,11 gimimų ir 5,22 mirčių. Kūdikių mirtingumo rodiklis yra vienas didžiausių Europoje, skirtingais duomenimis jis yra 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių – beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje.

Etninės grupės: albanai – 90 %, graikai – 8 %, vlach čigonai, serbai, makedoniečiai, bulgarai – 2 %

Nors daugelis gyventojų sieja save su kokia nors religija, šalis pasižymi itin dideliu ateistų ir agnostikų procentu. Pasiskirstymas pagal religiją:

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1988 m. ir 2012 m.
1988 m. 1990 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m.
3 138 100 3 255 888 3 073 734 3 087 159 3 084 148 3 102 781
2004 m. 2005 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2012 m.
3 119 544 3 134 982 3 181 950 3 194 417 3 194 972 3 200 420

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Albanijos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer. Albanija.
  2. Johann Georg Von Hann. Albanische Studien. Wien, 1853.
  3. Constantine A. C., and Charles, D. Albania Past and Present. Columbia University, p. 10. April, 1919.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: