Albertas Čaplinskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Albertas Čaplinskas

Gimė 1942 m. lapkričio 10 d. (81 m.)
Naujamiestyje, Naujamiesčio valsčius
Mirė 2021 m. liepos 11 d. (78 m.)
Vilnius

Veikla
Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius.

Albertas Čaplinskas (g. 1942 m. lapkričio 10 d. Naujamiestyje, Naujamiesčio valsčius - m. 2021 m. liepos 11 d. Vilniuje) – Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius.

Biografija

1960-1962 m. studijavo Vilniaus universitete. 1966 m. baigė Maskvos valstybinį M. V. Lomonosovo universitetą. 1993 m. Matematikos ir informatikos institute apgynė disertaciją tema: „Parametrų išvardinimų kalbų realizavimas uždaruose programų paketuose“, matematikos (specialybė: informatika) daktaras. 2004 m. Matematikos ir informatikos institute atliko habilitacijos procedūrą, disertacijos tema: „Integruotų organizacijos informacinių sistemų kūrimo proceso modeliavimas ir tyrimai“.

19631964 m. dirbo vyr. laborantu Vilniaus universite, fizikos ir matematikos fakultete. 1966 m. – asistentas Matematikos ir mechanikos fakultete, Skaičiavimo matematikos katedroje.1967-1970 m. dirbo Vilniaus universiteto skaičiavimo centre. Nuo 1970 m. dirbo Matematikos ir informatikos institute (1956-1977 m. Fizikos ir matematikos institutas, 1977-1991 m. Matematikos ir kibernetikos institutas, nuo 2010 m. Vilniaus universito Matematikos ir informatikos institutas, nuo 2018 m. Vilniaus universito Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas), nuo 1993 m. iki 2014 m. Programų sistemų inžinerijos skyriaus vadovas. Stažavosi 1970 m. Greifsvaldo, 1991 m. Trondheimo, 1997 m. Miuncheno, 1996 m. ir 1998 m. Aalborgo universitetuose. Nuo 1970 m. dar ir Vilniaus universiteto, nuo 1994 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nuo 2001 m. profesorius. Buvo Vilniaus universiteto Informatikos inžinerijos komiteto doktorantūros pirmininkas. Jam vadovaujant daktaro disertaciją apgynė 6 doktorantai.[1]

Albertas Čaplinskas aktyviai dalyvavo įvairiose ekspertinėse veiklose: buvo TSRS Mokslo ir technikos komiteto Programinės įrangos inžinerijos ir sistemų programavimo ekspertų grupės narys; svariai prisidėjo 1989 metais įkuriant Lietuvos kompiuterininkų sąjungą; Lietuvos Ryšių ir informatikos ministerijos mokslinis konsultantas (1991-1995 m. svariai prisidėjo kuriant ir vykdant Lietuvos valstybinės informacinės infrastruktūros sukūrimo projektą „Lietuva 2000“); Lietuvos ekspertas Europos Sąjungos Informacinės visuomenės technologijų komitete; ES 6-osios ir 7-osios bendrųjų programų (6FP, 7FP) Naujųjų Europos Sąjungos šalių programinės įrangos ekspertų grupės narys (SPRERS projektas). Labai didelis Alberto indėlis kuriant santykius su mokslininkais iš kitų šalių. Jis nuolat bendravo su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rusijos, 1994 - 2020 m. buvo aktyvus kas 2 metus vykstančios tarptautinės konferencijos „Baltic Conference on Databases and Information Systems“ (Baltic DB & IS) organizatorius, valdymo ir programinio komitetų narys, redaktorius; beveik 30 skirtingų tarptautinių mokslinių konferencijų programinių komitetų narys.

1986 m. Albertui Čaplinskui įteiktas Akademiko S. Vavilovo mokslinės-techninės draugijos diplomas už geriausią kompiuterinę programą Lietuvoje; 1987 m. už mokslinius tyrimus jam suteikta LSSR Ministrų Tarybos premija. Parašė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.[2] Jam suteikta 2006 m. Lietuvos mokslo premija (už 1973-2005 m. darbų ciklas „Programų sistemų inžinerija: didelių programų sistemų kūrimo metodai, technologijos ir priemonės“). 2014 m. suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas.[1]

Bibliografija

  • Sistema „Vilnius“. Koncepcija, struktūra ir jos panaudojimo technologija, su Vilium Matuliu, 1981 m., rusų k.
  • Sistema „Vilnius“. Objektinių taikomųjų programų paketų eskizinis projektavimas, su Regina Pamediene, 1983 m., rusų k.
  • Probleminiai orientuotų programavimo sistemų konstravimo principai, 1988 m., rusų k.
  • Programų sistemų inžinerijos pagrindai, 2 dalys 1996 m., 1998 m.
  • Bausmės individualizavimo teisinės problemos, su Antanu Dapšiu ir Jonu Misiūnu, 2008 m.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 https://naujienos.vu.lt/netekome-profesoriaus-alberto-caplinsko-1942-2021/
  2. Albertas Čaplinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 782 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Saulius Maskeliūnas – autorius – 55% (+3424-0=3424 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 45% (+2832-84=2748 wiki spaudos ženklai).
  • Aidas Žandaris – redaktorius – 1% (+74-0=74 wiki spaudos ženklai).