Albertas Zalatorius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Albertas Zalatorius
250 px
Albertas Zalatorius .... m.

Gimė 1932 m. lapkričio 3 d.
Karveliai, Ramygalos apyl.
Mirė 1999 m. gruodžio 13 d. (67 m.)
Vilnius

Veikla
pedagoginė, literatūrinė
Sritis literatūros kritika, publicistika
Pareigos
  • 1956-1960 Varnių vidurinė mokykla, lietuvių kalbos mokytojas

  • 1960-19.. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, pareigos






Išsilavinimas
  • 19..-1951 Ramygalos gimnazija, moksleivis

  • 1951-1956 Vilniaus universitetas Filologijos fakultetas, studentas

Albertas Zalatorius (1932 m. lapkričio 3 d. Karveliuose, Ramygalos apyl., Panevėžio r. – 1999 m. gruodžio 13 d. Vilniuje) – filologas, literatūrologas, vienas garsiausių lietuvių literatūros tyrinėtojų ir kritikų, Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas ir patvirtintas Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Petras Zalatoris (1900 m. sausio 10 d. Karvelių kaime, Panevėžio apsk. - 1997 m. lapkričio 7 d. Vilniuje), Baigė ketverių metų pradžios mokyklą, ilgą laiką dirbo sandėlininku, vedė apskaitą, turėjo matematinį mąstymą, bet kartu polinkį į literatūrą – rašė trumpus eilėraščius, mėgo skaityti, domėjosi politiniais pasaulio įvykiais. – Anastazija Zalatorienė (iki 1930 m. Rinkūnaitė, 1907 m. rugsėjo 23 d. Ramygalos miestelyje, Panevėžio apsk. - 2003 m. kovo 3 d. Vilniuje), lankė Ramygalos mokyklą, buvo išskirtinio įžvalgumo moteris, turėjusi ypatingą intuiciją ir supratingumą.
Sesuo – Aldona Zalatoraitė (g. 1930 m. gruodžio 13 d. Karvelių k.), pedagogė, (VU, 1953?), ilgametė Vaiškonių (Kėdainių r.) vidurinės ir Vilniaus Antakalnio (dabar – M. Daukšos) vidurinės mokyklos mokytoja.
Brolis – Antanas Zalatorius (g. 1933 m. gruodžio 1 d. Karvelių k.), elektrikas, gyvenimą praleido Panevėžyje.

Žmona – Aldona Zalatorienė (iki 1954 m. Savulytė, g. 1931 m. vasario 14 d. Vietovė), 1952 m. baigė Kauno technologijų technikumą, spaudos ir odos apdirbimo specialybę. Dirbo spaustuvėse, įvairiuose leidiniuose.
Vaikai – Eglė Zalatoriūtė (g. 1956 m. gegužės 26 d. Vilniuje), filologė (VU, 1979, lietuvių kalbos ir literatūros specialybė), dirba LCC tarptautiniame universitete, Klaipėdoje; – Mantas Zalatorius (g. 1972 m. lapkričio 6 d. Vilniuje), filologas (VU, 1994, lietuvių ir švedų kalbos, 1999 m. įgijo MBA laipsnį INSEAD verslo mokykloje), Švedijos verslo ir eksporto tarybos darbuotojas.

Moksleivio ir studijų metai

1938 m. Albertas pradėjo lankyti Barklainių pradžios mokyklą, vėliau (nuo ... m.) mokėsi Ramygalos gimnazijoje. Gimnazijoje pradėjo skleistis du polinkiai – piešimo ir literatūriniai. Ypač gerai sekėsi matematika (geometrija).

1951 m. baigęs gimnaziją dvejojo ar stoti studijuoti literatūros, ar rinktis architektūros mokslus. Vis dėlto įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą (VVU) lietuvių filologijos specialybę. Studijų metais dalyvavo dramos būrelio veikloje, pasižymėjo ir kaip režisierius, ir kaip aktorius.

Profesinė veikla

1956 m. baigęs VVU, gavęs filologo ir pedagogo diplomą ir paskyrimą dirbti į Varnių vidurinę mokyklą lietuvių kalbos mokytoju. Atidirbus paskyrimo metus, 1960 m. jam pavyko gauti darbą Vilniuje, kur buvo priimtas į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą ... pareigoms.

... m. įstojo į aspirantūrą.

1967 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Lietuvių apsakymo raida ir poetika“.

Iš Viki

1956 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Tris dešimtmečius dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Pasaulio lituanistų bendrijos pirmininkas, Nacionalinės premijos laureatas. Literatūros kritikoje dalyvavo nuo 1966 m. Atmetė socialistinio realizmo normatyvines sąvokas. Yra vienas Lietuvių literatūros istorijos Lithuanian Literature (1997) autorių. Viešąjį literatūros žmogaus kelią pradėjo „Literatūros ir meno“ savaitraštyje XX a. septinto dešimtmečio viduryje. Sąjūdžio Vilniaus tarybos ir atkuriamojo Seimo tarybos narys.

Kūryba

A. Zalatorius radikaliai modernizavo lietuvių literatūros tyrinėjimo metodologiją, remdamasis R. Bartheso, J. Lotmano, A. J. Greimo idėjomis. Jis teigė, kad pagrindinis interpretacijos uždavinys – „ne paaiškinti, kodėl kūrinys yra toks, o atsakyti į klausimą, ką jis žmogui reiškia“. Kūrinio prasmė negali būti unifikuota kaip vienintelė, nes meninio kūrinio esmė neišsemiama, ir tik nuo kritiko erudicijos, dvasinio turtingumo ir estetinės savivokos priklauso, kokias prasmes jis atvers. Todėl neįmanoma sukurti universalios interpretacijos.

Jo straipsniuose vyrauja ne apologetinis tonas, būdingas dvaro kritikai, o skeptiška abejonė, ironiškas pasišaipymas iš „pateptųjų“, ginčas su mąstymo standartais. Zalatorius įtvirtino kritikos rašiniuose individualų kalbėjimą ir išdidų laisvės teigimą. Jis įtakingai orientavo kūrybą į tikrąsias būties ir meno vertybes, nepriklausomas nuo esamo režimo.

Bibliografija

Sudarė:

  • Lietuvių tarybinė novelė (1969)
  • „Už saulę gražesnis“ : Lietuvių ikitarybinė novelė (1978)
  • „Žalias laiko vingis“ : Lietuvių tarybinė novelė (1981)
  • „Trys psichiatrai pienių lauke“ : Lietuvių egzodo novelė (1995)
  • Šatrijos Raganos kūrinių dvitomį (1969)
  • A. Vaičiulaičio rinktinė „Tavo veido šviesa“ (1989)
  • V. Krėvės „Bolševikų invazija“ ir „liaudies vyriausybė“ (1992)
  • „Miglose“ (1993)
  • P. Tarulio „Gyvas stebuklas“ (1993)
  • P. Vaičaičio „Raštai“ (1996).

Parašė:

  • „Jonas Biliūnas: medžiaga lektoriui rašytojo 100-osioms gimimo metinėms“ / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Žinija, 1979.

Monografijos:

  • Lietuvių apsakymo raida ir poetika / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Vaga, 1971.
  • XX amžiaus lietuvių novelė (iki 1940 m.): semantinis aspektas / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Vaga, 1980.
  • Vincas Krėvė: nebaigta monografija / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.

Kritikos knygos:

  • Prozos gyvybė ir negalia: [straipsnių rinkinys] / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Vaga, 1988. – 366, [1] p.
  • Literatūra ir laisvė: kritika, esė, pokalbiai / Albertas Zalatorius. – Vilnius : Baltos lankos, 1998. – 466 p.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: