Algis Petras Piskarskas

Algis Petras Piskarskas
Gimė	1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Steponas Piskarskas
Motina	Janina Žirgulevičiūtė-Piskarskienė
Sutuoktinis(-ė)	Vida
Vaikai	Rimtautas (g. 1979), Kristina (g. 1984)
Veikla	lietuvių fizikas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas. Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos
Sritis	kvantinė elektronika, netiesinė optika, lazerinė spektroskopija
Organizacijos	Vilniaus universitetas Lietuvos mokslų akademija
Alma mater	Maskvos universitetas
Žymūs studentai	Romualdas Danielius, Roaldas Gadonas, Algirdas Juozapavičius, Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilgevičius
Žinomas už	lazerių fizikos vystymą Lietuvoje
Žymūs apdovanojimai
TSRS Valstybinė premija (1984) Lietuvos mokslo premija (1994 ir 2002) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1999)

Algis Petras Piskarskas (g. 1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose) – lietuvių fizikas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas. Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos.

Biografija

Algis Petras Piskarskas gimė mokytojų Stepono Piskarsko ir Janinos Žirgulevičiūtės-Piskarskienės šeimoje. Tėvas dėstė fiziką Kėdainių 2-oje vidurinėje mokykloje. 1957 m. Steponas buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio instituto docentu, todėl visa šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. Algis Piskarskas baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstotjo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas Povilo Brazdžiūno padedamas 1962 m. išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“ (vadovas S. Achmanovas). 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“.

Mokslinė veikla

Dar studijuodamas Maskvoje vienas pirmųjų stebėjo parametrinio šviesos stiprinimo ir osciliavimo reiškinius.

Nuo 1968 m. dirba Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1969 m. pirmą kartą kristale stebėta gryna parametrinė šviesos generacija, nenaudojant optinio rezonatoriaus, pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pikosekundinis lazeris (daugiaspalvis parametrinis lazeris su kalio dihidrofosfato kristalu). 1978 m. išrinktas 1974 m. Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.

Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos ir kt. universitetuose, mokslo centruose.

1976–1984 m. buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas, . Yra mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ redaktorių kolegijų narys.

1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. gegužės 15 d. – tikruoju nariu, 2001-2005 m. – viceprezidentu. 1995-2003 m. išrinktas Lietuvos mokslo tarybos nariu. 1999–2003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas.

A. P. Piskarskas ištyrė ultratrumpųjų lazerio impulsų sukeltus parametrinius reiškinius kristaluose, dujose ir skysčiuose, šviesos gijų, sūkurių ir X-impulsų generavimą, ultrasparčiuosius fotosintezės, fizikinius fotodinaminės navikų terapijos vyksmus, 3D mikrofabrikavimą femtosekundiniais lazeriais bioaudinių inžinerijai ir fotonikai. Kartu su mokiniais sukūrė daugiaspalvių ultratrumpųjų lazerinių impulsų parametrinį generatorių ir stiprintuvą, ultrasparčiųjų vyksmų spektrometrą ir lazerių pramonėje bei moksliniams tyrimams plačiai naudojamą ekstremalaus intensyvumo lazerinių impulsų parametrinio stiprinimo technologiją OPCPA.Remiant prof. P. Brazdžiūnui, 1974 m. VU įkūrė Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedrą, kuri 1988 m. tapo Kvantinės elektronikos katedra. Vilniaus universitete įkūrė Lazerinių tyrimų centrą (1983), kuris tapo tarptautinės prieigos konsorciumo LASERLAB-EUROPE nariu. Lazerinių tyrimų centre OPCPA pagrindu sukurtas ypač didelės (teravatų) galios lazerinis kompleksas „Naglis“ (2012–2019). Įkūrė tarptautinę lazerių taikymo atomų, molekulių ir branduolio fizikoje mokyklą (ISLA), kuri buvo surengta Vilniuje penkis kartus. Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą JAV (kaip Fulbright‘o profesorius), Vokietijoje (kaip A. von Humboldto profesorius), Italijoje. Skaitė kviestinius mokslinius pranešimus Berklio, Stanfordo, Oksfordo, Floridos, Miuncheno, Groningeno, Leideno, Southamptono, Tokijo, Londono universitetuose, JAV Livermoro ir Los Alamos nacionalinėse laboratorijose bei daugelyje tarptautinių konferencijų. Daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris. Mokslo darbai cituoti virš 4000 kartų (h-indeksas 32). Vadovavo 21 apgintai mokslų daktaro disertacijai. Pagrindinės publikacijos iš netiesinės optikos, lazerių fizikos ir ultrasparčiosios lazerių spektraskopijos sričių.

Bibliografija

• A. P. Piskarsko ir A. P. Stabinio vertimas. Ultratrumpieji šviesos impulsai (rus. Сверхкороткие световые импульсы). Maskva: „Mir“, 1981. – 479 p.: iliustr. (rusų k. Originalas: Stanley L. Shapiro, D. H. Auston. Ultrashort Light Pulses: Picosecond Techniques and Applications. Niujorkas: Springer-Verlag, 1977. – 389 p. ISBN 0-387-08103-8)
• R. Danielius, A. Piskarskas, V. Sirutkaitis, A. P. Stabinis, J. Z. Jasevičiūtė. Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija (rus. Параметрические генераторы света и пикосекундная спектроскопия). Vilnius: „Mokslas“, 1983. – 185 p.:iliustr. (rus.)
• Su kitais. Lazerių fizikos terminų žodynas rus. Словарь терминов по лазерной физике. / Vilniaus V. Kapsuko universitetas, Lietuvos TSR Mokslų akademija. Lietuvos TRS fizikų draugija. Vyr. red. Povilas Brazdžiūnas. Vilnius: 1984. – 169 p. (rus.)
• A. P. Piskarskas ir kiti .Ultratrumpų šviesos impulsų generavimas (rus. Генерация сверхкоротких импульсов света). Vilnius, 1988. – 243 p.:iliustr. (rus.)
• A. P. Piskarskas ir kiti.Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai (rus. Первичные процессы в фотохимии и фотобиологии). Vilnius, 1989. – 160 p.:iliustr. (rus.)

Pripažinimas

• 1984 m. – TSRS Valstybinė mokslo ir technikos premija už netiesinės optikos tyrimus.
• 1992 m. – Aleksandro fon Humbolto mokslo premija.
• 1994 m. – Lietuvos mokslo premija už 1984–1993 m. darbų ciklą „Parametriniai šviesos reiškiniai kristaluose“ (kartu su Romualdu Danieliumi ir Algirdu Stabiniu).
• 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
• 2001 m. – Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos premija „už jo novatoriškus ultratrumpų impulsinių šviesos šaltinių, paremtų optine parametrine generacija ir osciliacija, tyrimus ir vystymą“..
• 2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Benediktu Juodka, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku, Laima Bloznelyte-Plėšniene ir Janina Didžiapetriene).
• 2003 m. – Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus miestui.
• 2007 m. – Partnerystės pažangos premija (kartu su Romualdu Danieliumi, Kęstučiu Jasiūnu ir Rimantu Kraujaliu už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas).

Šaltiniai

• Publikacijų sąrašas

• [1]