Alicija Kupliauskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alicija Kupliauskienė
Kupliauskienė.jpg
Alicija Kupliauskienė apie 2000 m.

Gimė 1949 m. liepos 31 d.
Skęsbaliai, Marijampolės r.
Mirė 2018 m. gegužės 18 d.
Vilnius

Veikla
mokslinė
Sritis teorinė fizika
Pareigos
  • 1973-1977 Fizikos ir matematikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė

  • 1977-1984 Fizikos instituto mokslinė bendradarbė

  • 1984-1990 Fizikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė

  • 1990-2002 Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė

  • 2002-2011 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) vyresnioji

mokslo darbuotoja


  • 2005-2013 VU TFAI mokslinė sekretorė

  • 2008-2014 VU TFAI Atomo teorijos skyriaus vadovė

  • 2011-2018 VU TFAI vyriausioji mokslo darbuotoja

Išsilavinimas
  • 1957-1961 Skęsbalių ir Rokų pradinės mokyklos, moksleivė

  • 1961-1968 Kauno 13-oji vidurinė mokykla, moksleivė

  • 1968-1973 Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetas, studentė

  • 1974-1977 LMA Fizikos matematikos institutas, aspirantė

Kvalifikacija
  • 1977 fizikos ir matematikos mokslų kandidatė

  • 1993 nostrifikuotas fizinių mokslų daktaro laipsnis

Turinys

Alicija Kupliauskienė (1949 m. liepos 31 d. Skęsbaliuose, Marijampolės r. – 2018 m. gegužės 18 d. Vilniuje) – fizikė teoretikė, fizinių mokslų daktarė.

Kilmė ir šeima

Tėvai Vincas ir Adelė Matulaičiai su dukromis Alicija ir Zuzana (1951 m.).

Tėvai – Vincas Matulaitis (1920 m. gegužės 19 d. Skęsbalių k., Marijampolės apskr. – 2006 m. sausio 21 d. Kaune), darbininkas, nagingas meistras, šaltkalvis; - Adelė Brusokaitė-Matulaitienė (1927 m. gegužės 18 d. Skęsbalių k., Marijampolės apskr. – 1999 m. rugpjūčio 27 d. Kaune), namų šeimininkė, darbininkė. Užaugino tris dukras, vėliau dirbo įvairius darbus.
Seserys – Zuzana Matulaitytė-Valčiuvienė (g. 1950 m. rugpjūčio 21 d.); – Ginta Matulaitytė-Šarkuvienė (g. 1956 m. birželio 22 d.).

Šeima – sutuoktinis Zigmantas Kupliauskis (1943 m. rugsėjo 7 d. – 1987 m. lapkričio 26 d.), fizikas teoretikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (atitinka habil. dr.)

Moksleivė, studentė, aspirantė

Alicija ir Zigmantas Kupliauskiai (1982 m.)
.

1957 m. Alicija pradėjo lankyti Skęsbalių pradinę mokyklą. Jai baigus tik pirmą klasę, šeima išsikėlė į Rokus šalia Kauno. Toliau ji mokėsi Rokų pradinėje ir Kauno 13-ojoje vidurinėje mokyklose.

Pamokoms ruošti daug laiko jai nereikėjo, tad aktyviai sportavo (bėgimas, šuolis į aukštį); dalyvaudavo ne tik Lietuvos, bet ir sąjunginėse varžybose. Alicija dalyvaudavo ir jaunųjų fizikų olimpiadose, yra laimėjusi prizinių vietų.

1968 m. Alicija aukso medaliu baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą.

1968 m. A. Matulaitytė įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Nuo antro kurso dirbo laborante Teorinės fizikos katedroje. Penktame kurse ji ištekėjo už asistento Zigmanto Kupliauskio, kuris vadovavo jos moksliniam darbui.

1973 m. A. Kupliauskienė baigė universitetą su pagyrimu (teorinės fizikos specializacija).

Alicija Kupliauskienė pagal paskyrimą pradėjo dirbti Fizikos ir matematikos institute (FMI) jaunesniąja moksline bendradarbe. 1974 m. ji įstojo į stacionarinę FMI aspirantūrą, jos moksliniu vadovu tapo prof. Adolfas Jucys. Tačiau netrukus jis staiga mirė, tad vadovavimą perėmė prof. Zenonas Rudzikas.

Sėkmingai baigusi aspirantūros studijas, paskelbusi net trylika mokslinių straipsnių, A. Kupliauskienė 1977 m. balandžio 1 d. Baltarusijos universiteto mokslinėje taryboje apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Apie atomų ir jonų sužadintųjų būsenų teorinį tyrimą“. 1993 m. jai buvo nostrifikuotas fizinių mokslų daktaro laipsnis.

Mokslinė veikla

Prof. A. Jucio memorialiniame kambaryje VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute su svečiais iš Užgorodo universiteto (Ukraina). Iš kairės: Jano Kontroš, Alicija Kupliauskienė, Romualdas Karazija ir Oleksandr Borovik (2009 m.).

Alicija ir Zigmantas Kupliauskiai sudarė tikrą mokslinę šeimą – kartu plėtojo atomo teoriją ir skelbė bendrus mokslinius straipsnius. Buvo tiriamos lengvųjų atomų sužadintos būsenos, atliekama spektrų interpretacija. Naudojantis apibendrintomis analizinėmis banginėmis funkcijomis, buvo skaičiuojami fotonų sąveikos su atomais skerspjūviai, Relėjaus ir Komptono sklaida.

Bendradarbių ratas plėtėsi: prisidėjo Z. Kupliauskio aspirantai Steponas Jonušauskas, Viktoras Brijūnas, Kazimieras Glemža (oficialūs jo moksliniai vadovai buvo abu Kupliauskiai), kai kurie Alicijos bendradarbiai. Ciklas darbų tiriant retųjų žemės elementų atomų autojonizacinių būsenų susidarymą ir suirimą buvo atliktas kartu su eksperimentatoriais Oleksandru Boroviku ir I. Aleksachinu iš Užgorodo universiteto.

Deja, šeimą ėmė persekioti ligos. Alicija, sulaukusi 35 metų, susirgo bronchine astma. O Z. Kupliauskis netrukus buvo užkluptas dar sunkesnės ligos ir 1987 m., būdamas vos 44 metų, mirė. Tačiau A. Kupliauskienė nepasidavė negandoms.

Jau tapusi vyresniąja moksline bendradarbe, ji toliau sėkmingai vykdė tyrimus ir vadovavo kitiems darbuotojams. Ji aktyviai įsijungė į Atomo teorijos skyriaus vadovo Z. Rudziko inicijuotus atominių procesų, vykstančių tokamako plazmoje, teorijos plėtojimą. Nors ir nebūdama oficialia aspirantų Vyginto Gončio ir Romualdo Kisieliaus vadove, ji daug prisidėjo prie jų disertacijų, skirtų plazmos priemaišų diagnostikai, sėkmingo parengimo.

A. Kupliauskienė tapo viena pagrindinių Atomo teorijos skyriaus darbuotojų, nedidelės grupės vadove. Pasirinktą tyrimų kryptį – teorinė atomų spektroskopija ir atomų sąveika su fotonais bei elektronais – ji plėtė, įtraukdama daugiau elementariųjų procesų bei juos tiksliau aprašydama, atsižvelgdama į teorijos taikymus laboratorinėje, tokamako bei astrofizikinėje plazmoje.

A. Kupliauskienės sėkmę lėmė jos darbų kompleksiškumas: ji ne tik gaudavo naujas teorines išraiškas, bet ir pati jas realizuodavo gana sudėtingose kompiuterių programose bei šias panaudodavo atominiams procesams modeliuoti ir naujiems eksperimentiniams rezultatams interpretuoti.

Alicija išplėtojo atomų ir jonų sąveikos su fotonais bei elektronais teoriją atsižvelgiant į poliarizaciją ir kampinį pasiskirstymą. Ji pritaikė judėjimo kiekio momento grafinę techniką fizikinių operatorių matricinių elementų išraiškoms gauti naudojantis neortogonaliomis radialiosiomis orbitalėmis. Buvo atnaujintas glaudus bendradarbiamas su Užgorodo ekspeimentatoriais – kartu eksperimentiškai ir teoriškai tiriamos sužadintos atomo būsenos, kurios gaunamos elektronų smūgiu bei po to vykstant elementariųjų procesų kaskadui. Ji dalyvavo keliuose skyriaus vykdytuose tarptautiniuose moksliniuose projektuose ir vadovavo atskiroms jų dalims.

A. Kupliauskienė paskelbė 137 mokslinius straipsnius referuojamuose žurnaluose (tarp jų – 32 straipsnius tarptautiniuose žurnaluose) bei apžvalginį straipsnį knygoje „Daugiakrūvių jonų karštoje plazmoje spektroskopija“ (1991). O bendras jos straipsnių ir išplėstinių tezių skaičius siekia 240. Beveik keturiasdešimt penkerius metus A. Kupliauskienė dirbo tame pačiame Atomo teorijos skyriuje, nors vykstant mokslo reorganizacijai instituto pavadinimas keitėsi kelis kartus.

Mokslo organizacinė ir pedagoginė veikla

EPWS konferencijos, skirtos lygčių lygybės klausimams, dalyvių grupė (Praha, 2009 m.). Pirmos iš kairės – Gražina Tautvaišienė ir Alicija Kupliauskienė.

20052013 m. A. Kupliauskienė dirbo instituto moksline sekretore. Būdama darbšti ir pareiginga, ji nemažai prisidėjo prie sėkmingos instituto veiklos tuo Lietuvos mokslo permainų laikotarpiu. 2008 m. Kupliauskienė buvo bendradarbių išrinkta skyriaus vadove ir tas pareigas vykdė reikliai, bet geranoriškai iki 2014 m.

Alicija Kupliauskienė aktyviai prisidėjo prie visų Vilniuje po nepriklausomybės atkūrimo vykusių tarptautinių atomo teorijos konferencijų organizavimo: ji buvo 32-osios Europos atominės spektroskopijos grupės konferencijos (32nd Conference of European Group for Atomic Spectroscopy, 2000) vietinio organizacinio komiteto sekretorė, Dvyliktosios tarptautinės daugiakrūvių jonų fizikos konferencijos (Twelfth International Conference on the Physics of Highly Charged Ions, 2004) vietinio organizacinio komiteto narė ir Septintosios tarptautinės atomų ir molekulių duomenų ir jų taikymo konferencijos (7th International Conference on Atomic and Molecular Data and Their Applications, 2010) vietinio komiteto pirmininkė.

A. Kupliauskienė dalyvavo BASNET forumo – tarptautinio tinklo, jungiančio Baltijos šalių moteris mokslininkes, – veikloje, skelbė duomenis apie fizikių situaciją ir problemas Lietuvoje, 2007 m. organizavo BASNET konferenciją Vilniuje, 2011 m. – Marie Curie skirtą tarptautinę konferenciją Vilniuje. Alicija Kupliauskienė buvo BASNET forumo valdybos pirmininkė ir Europos mokslininkių platformos (EPWS) administracinės tarybos Lietuvos atstovo pavaduotoja, Lietuvos fizikų ir astronomų draugijų, taip pat Europos fizikų draugijos, Tarptautinės astronomų sąjungos narė bei Anglijos fizikų draugijos (Institute of Physics) afilijuotoji narė.

Alicija Kupliauskienė skyrė nemažai laiko ir pedagoginei veiklai. Kaip minėta, ji vadovavo K. Glemžai ir N. Rakštikui rengiant disertacijas, o paskutiniu laikotarpiu – doktorantui Gintarui Kerevičiui. Ji skaitė TFAI doktorantams judėjimo kiekio momento teoriją, taip pat vienus metus atomo fizikos kursą Vilniaus Gedimino technikos universitete bei kvantinės sklaidos teorijos kursą Vilniaus pedagoginiame universitete, parengė tų kursų konspektus. A. Kupliauskienė vadovavo net 31 studento moksliniam darbui.

Net ir darbščiausias žmogus turi pailsėti nuo darbų. Kupliauskienei tokiu atokvėpio šaltiniu buvo sodas prie Žaliųjų ežerų. Tiesa, jį tvarkė irgi moksliniais pagrindais.

Įvertinimai

Lietuvos mokslo premijos laureatai Pavelas Bogdanovičius, Alicija Kupliauskienė ir Gediminas Gaigalas (2014 m.).
  • 2004 m. – Mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija (kartu su bendradarbiais) už atomo teorijos darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004)".
  • 2013 m. – Lietuvos Respublikos mokslo premija (kartu su bendradarbiais) už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998–2012)“.

Šaltiniai

Parengė: Romualdas Karazija, 2018 m..

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: