Alsėdžiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alsėdžiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Alsėdžiai.png   
BZN Alsedziai church front.jpg
Alsėdžių bažnyčia

Alsėdžiai
56°01′48″N 22°02′49″E / 56.030°N 22.047°E / 56.030; 22.047 (Alsėdžiai)Koordinatės:56°01′48″N 22°02′49″E / 56.030°N 22.047°E / 56.030; 22.047 (Alsėdžiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija: Alsėdžių seniūnija
Gyventojų: 896 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Alsė́džiai
Kilmininkas: Alsė́džių
Naudininkas: Alsė́džiams
Galininkas: Alsė́džius
Įnagininkas: Alsė́džiais
Vietininkas: Alsė́džiuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: AlsėdžiaiVikiteka

Alsėdžiai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Telšių ir 19 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Seniūnijos ir parapijos centras, 4 seniūnaitijos (Pietinė, Rytinė, Šiaurinė ir Vakarinė; joms priskirti ir seniūnijos kaimai). Urbanistikos paminklas – miestelio planas radialinis, savaimingos raidos. Daug liaudies architektūros vienaukščių medinių namų, pagrindinėje aikštėje ant Alkos kalno – bažnyčia ir varpinė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Ant Alkos kalno stovi medinė Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, panaši į barokinę bebokštę baziliką, ir varpinė (abi pastatytos 1793 m.).
Legenda cmentarz.svg Kapinės
SilentHillFilmCultSymbol.svg Alsėdžių piliakalnis prie miestelio.
Legenda pomnik.svg Medinis koplytstulpis partizanų žygiams atminti
  • Šv. Jono Nepomuko koplytėlė šalia šventoriaus
Tree map icon.svg Pagrindinėje aikštėje stūkso Alkos kalnas.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Alsėdžių vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Alsėdžių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-90042)
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Ambulatorija-vaistinė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Medinė skulptūra Alsėdžiuose

Miestelis įsikūręs Žemaičių aukštumos centre, prie Sruojos upės. Stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia). Aptiktas X a.-XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras. Molio telkinys. Per miestelį teka Sruoja.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PLATELIAI – 18 km
Vilkai – 5 km
PLUNGĖ – 19 km
ŽEMAIČIŲ KALVARIJA – 10 km
Rotinėnai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žvirblaičiai – 2 km
TELŠIAI – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Alsėdžiai OpenLayers žemėlapyje
Alsėdžiai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Alsėdžiai (Ossiady) pavaizduoti 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais. Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą. 1421 m. Alsėdžių valsčių Ldk Vytautas priskyrė Medininkų vyskupui, nuo 1465 m. Žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija, tik 1850 m. vyskupas Motiejus Valančius ją perkėlė į Varnius. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia.

14751476 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius pastatydino Alsėdžių bažnyčią, įkūrė parapiją. XV a. pabaigoje – XVI a. prie vyskupo rezidencinio Alsėdžių dvaro išaugo miestelis.

Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. LDK žemėlapiuose. 1702 m. suteikta prekymečio, 1790 m. – dviejų prekymečių privilegija. 1844 m. miestelį nusiaubė gaisras. XX a. pradžioje sudegė Alsėdžių dvaras, 1930 m. – didelė miestelio dalis. 1944 m. viduryje čia susitelkė laisvės kovotojai, LLA nariai, buvo formuojami „Vanagų“ būriai. Alsėdžių girininkijoje buvo įkurtas LLA apylinkės (apskrities) štabas, sutelkęs Telšių apskrities kovotojus.[6]

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2003 m. patvirtintas Alsėdžių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1421 m. Alsėdžių valsčiaus centras
XVIII a. pabaiga – 1950 m. Telšių apskritis
19501995 m. Alsėdžių apylinkės centras Plungės rajonas
1995 Alsėdžių seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad Alsėdžiai – kuršiškas vietovardis, XIII a. tartas *Alisē(i)dei. Miestelio pirmasis dėmuo al- greičiausiai sietinas su veiksmažodžio „alėti“ (tekėti, varvėti) šaknimi, kuri būdinga kai kuriems vandenvardžiams (ežeras Alys, upė Alantas ir kt.). Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas su veiksmažodžiu „sėdėti“ (kaip ir Medsėdžiai, Traksėdžiai ir kt.), kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Todėl pirminė Alsėdžių reikšmė galėjo būti „gyvenantys prie kokio vandens (ežero ar upės), kurio pavadinimas panašus į Alys“ arba tiesiog „gyvenantys prie vandens (balos, upės ar ežero)“.[7]

Alsėdiškiams taip pat žinomas padavimas apie miestelio vardo kilmę (liaudies etimologija). Kartą į Alsėdžius atsitiktinai užklydęs keliauninkas. Norėdamas sužinoti, kur atsidūrė, pastarasis paklausė pakelėj sėdinčio senuko: „Kuokė če vėita?“, kas bendrine kalba reikštų – kokia čia vieta? Senukui gi pasigirdę, kad teiraujamasi, ką jis čia veikiąs: “Kon če veiki?”. Į tai senolis atsakęs: „Al siedu“, kas reiškia – nagi sėdžiu. Nuo to laiko miesteliui prigijęs Alsiediu (Alsėdžių) vardas. Čia reikėtų paminėti, kad vietiniai žemaičiai miestelio pavadinimą taria – Alsiedē.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1849 m. ir 2011 m.
1849 m. 1867 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1974 m.
535 565 988 1 049 1 043 974 1 098
1979 m.sur. 1984 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
1 215 985 1 005 956 896 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Iki XX a. vidurio miestelyje gyveno daug žydų.

Šnekta

Alsėdžių šnektą labai išsamiai ištyrė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Alsėdžiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Олсяды. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 631 psl. (rus.)
  4. Alsėdžiai maps.vlasenko.net
  5. Alsėdžiai loadmap.net
  6. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 41 psl.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 19–20 psl.
  8. Alsėdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 49 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 244–245 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: