Antanas Mackevičius (1828)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Mackevičius

Gimė 1828 m. birželio 14 d.
Morkiai, Viduklės valsčius
Mirė 1863 m. gruodžio 28 d. (35 m.)
Kaunas

Tėvai Tadas Mackevičius

Veikla
kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų

Alma mater Kijevo šv. Vladimiro universitetas

Antanas Mackevičius (1828 m. birželio 14 d. Morkiuose, Viduklės pavietas, dab. Kelmės rajono savivaldybė – 1863 m. gruodžio 28 d. Kaune) – lietuvių kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų.

Turinys

Biografija

Gimė mažažemių bajorų šeimoje. Pėsčias nuėjo į Vilnių ir mokėsi Vilniaus gimnazijoje, pėsčias nuėjęs į Kijevą 18461849 m. studijavo Kijevo šv. Vladimiro universitete. Paveiktas 1848 m. revoliucijos Europoje, ėmė mąstyti, kaip išvaduoti Lietuvą iš rusų jungo, palengvinti sunkią valstiečių dalią. Matydamas, kad Lietuvos valstiečiai ypač pamaldūs ir labai pasitiki kunigais, nusprendė tapti kunigu. Metęs Kijevo universitetą, 1850 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Baigęs seminariją 18531855 m. vikaravo Krekenavoje, 18561862 m. – Paberžėje.

1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą (carinio teismo teigimu, jis pirmasis iškėlė sukilimo vėliavą Lietuvoje). A. Mackevičius pirmasis išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetęs sutaną apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir prisikabino pistoletą.

A. Mackevičius surinko apie 250 ginkluotų žmonių būrį ir ėmė jam vadovauti. Medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotus 8-15 tūkstančių sukilėlių malšino beveik 145 tūkstančiai caro kareivių. 1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis A. Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gruodžio 17 d. kunigas suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą (dab. Maironio namas). Atsisakius išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune, Ožeškienės g. 1863 m. gruodžio 28 d. 11 val. [1]

Atminimo įamžinimas

Paberžės bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. Paberžės 1863 m. sukilimo muziejuje įrengta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie kunigo vaikystę, mokslo bei darbo metus ir jo būrio sukilėlių kovas. Eksponuojami asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, priešmirtinis laiškas, rankraštis ir kt. [2]

1998 m. rugsėjo 19 d. Ringovėje (Kauno raj.) atidengtas paminklinis akmuo ir koplytstulpis (aut. tautodailininkas Ipolitas Užkurnys). 1998 m. rugsėjo 23 d. Saulėtekių (Kauno raj.) pagrindinė mokykla pavadinta Antano Mackevičiaus vardu.

Šaltiniai

  1. Virginija Skučaitė. Egzekucijų vietos Kaune // Kauno diena, 2002-07-27 [1]
  2. http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx?Page=MuseumDepartment05

Literatūra

  • Juozas Žiugžda. Sukilimo slopintojų rankose. Antanas Mackevičius. – V.: 1971. – p. 151–163.
  • Arūnas Gumuliauskas. Baudžiavos panaikinimas ir 1863 m. sukilimas. Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo. – V.: 1993. – p. 229–232.
  • Gediminas Ilgūnas. Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos. – V.: Versus aureus, 2007. – 303 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-009-6

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: