Antanas Račiūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Račiūnas

Gimė 1905 m. rugsėjo 4 d.
Užliaušiai
Mirė 1984 m. balandžio 3 d. (78 m.)
Vilnius

Pareigos kompozitorius, muzikos pedagogas

Antanas Račiūnas (1905 m. rugsėjo 4 d. Užliaušių kaime, Krekenavos valsčius1984 m. balandžio 3 d. Vilniuje) – kompozitorius, muzikos pedagogas, profesorius.

Turinys

Kilmė ir šeima

Moksleivio ir studijų metai

1921 m. atvykęs į Kauną įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą, tačiau pasirinko muziko kelią.

1923-1933 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje, kurioje baigė Juozo Gruodžio kompozicijos klasę.


Darbo ir veiklos patirtis

Studijuodamas Kaune ... m. dirbo muzikos mokytoju Jonavos mokykloje, Kėdainių gimnazijoje. [

[1934]]-1935 m. dėstė Kauno Kauno Liaudies konservatorijoje ir Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje.

1937 m. paskirta stipendija tobulintis užsienyje, iki 1939 m. mokėsi Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje pas kompozitorę Nadią Bulanžė, 1939 m. privačiai tobulinosi pas Aleksandrą Čerepniną.

Grįžęs į Lietuvą 1940-1949 m. (su 1943-1944 m. pertrauka) Kauno konservatorijoje dėstė fortepijoną ir teorines disciplinas.

1949-1984 m. dirbo Lietuvos konservatorijos (LK) dėstytoju.

19491960 m. buvo LK kompozicijos katedros vedėjas. Nuo 1958 m. profesorius.

Tarp jo mokinių Valentinas Bagdonas, Eduardas Balsys, Vytautas Barkauskas, Vitolis Baumilas, Jurgis Gaižauskas, Vytautas Klova, Algimantas Antanas Kubiliūnas, Bronius Kutavičius, Mikalojus Novikas, Vytautas Paltanavičius.

Antanas Račiūnas (1905-1984) priklauso pirmajai lietuvių kompozitorių kartai, kurios mokytojas buvo kompozitorius Juozas Gruodis. Antanas Račiūnas žinomas kaip dešimties simfonijų autorius, tačiau į lietuvių muzikos istoriją pirmiausia įėjo kaip operos "Trys talismanai" kūrėjas. Savo kūryba, ypač vokalinėmis kompozicijomis, jis pratęsė savo pirmtakų - Stasio Šimkaus ir Juozo Gruodžio - tradicijas.

Be kūrybinės veiklos, Antanas Račiūnas koncertavo kaip pianistas, akomponavo operos solistams, dirbo pedagoginį darbą - vadovavo Lietuvos konservatorijos kompozicijos katedrai, išugdė kelias kompozitorių kartas. Tarp jo mokinių - kompozitoriai Valentinas Bagdonas, Eduardas Balsys, Vytautas Barkauskas, Vitolis Baumilas, Jurgis Gaižauskas, Vytautas Klova, Algimantas Kubiliūnas, Bronius Kutavičius, Mikalojus Novikas, Vytautas Paltanavičius.

Antanas Račiūnas gimė 1905 m. rugsėjo 4 d. Užliaušių kaime (Panevėžio raj.). 1921 m. atvykęs į Kauną įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą, tačiau po kelerių metų pasirinko muziko kelią. 1923-1933 metais Antanas Račiūnas mokėsi Kauno muzikos mokykloje (baigė Juozo Gruodžio kompozicijos klasę). Dar studijuodamas Kaune, dirbo muzikos mokytoju Jonavos mokykloje, Kėdainių gimnazijoje. 1934-1935 m. dėstė Kauno Liaudies konservatorijoje, M. Pečkauskaitės gimnazijoje. 1937 metais Antanui Račiūnui buvo paskirta stipendija tobulintis užsienyje, ir kompozitorius iki 1939-ųjų mokėsi Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje (École normale de Musique) pas kompozitorę Nadią Boulanger, vėliau, 1939 m., privačiai tobulinosi pas Aleksandrą Čerepniną. Grįžęs į Lietuvą 1940-1949 metais (su pertrauka 1943-1944 m.) Kauno konservatorijoje dėstė fortepijoną ir teorines disciplinas, 1949-1984 m. tęsė pedagoginę veiklą Vilniuje, Lietuvos konservatorijoje: 1949-1960 m. vadovavo kompozicijos katedrai, 1958 metais tapo profesoriumi. Antanas Račiūnas mirė 1984 m. balandžio 3 d. Vilniuje.

Pagrindinę vietą Antano Račiūno kūryboje užima stambios formos kūriniai - simfonijos ir operos. Simfoniniuose opusuose gausu folkloro citatų, harmonija artima vėlyvajam romantizmui, o temų gausa kompozicijoms suteikia siuitiškumo bruožų. Vokaliniuose kūriniuose taip pat pastebimas romantinis braižas, o harmonizuodamas liaudies dainas Antanas Račiūnas puoselėjo Stasio Šimkaus liaudies dainos plėtojimo tradiciją, kai melodija papildoma naujais motyvais.

Kūryba

Pagrindinę vietą kūryboje užima stambios formos kūriniai – dešimt simfonijų ir keturios operos. Simfonijose gausu folkloro citatų, harmonija artima vėlyvajam romantizmui, o temų gausa kompozicijoms suteikia siuitiškumo bruožų.

Vokaliniuose kūriniuose taip pat pastebimas romantinis braižas, o harmonizuodamas liaudies dainas jis puoselėjo Stasio Šimkaus liaudies dainos plėtojimo tradiciją, kai melodija papildoma naujais motyvais. [1]

Kūriniai

  • Opera „Trys talismanai“ - 1936 m.
  • Opera „Gintaro krantas“ - 1940 m.
  • Opera „Marytė“ - 1953 m.
  • Opera „Saulės miestas“ - 1965 m.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: