Antanas Tyla

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Tyla
Antanas Tyla.JPG

Gimė 1929 m. spalio 28 d.
Anykščių valsčiaus Bičionyse
Mirė 2018 m. lapkričio 23 d. (89 m.)
Vilniuje

Veikla
lietuvių istorikas, archeografas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius, VDU profesorius, LKMA ir LMA akademikas

Turinys

Antanas Tyla (gimęs 1929 m. spalio 28 d. Anykščių valsčiaus Bičionyse - miręs 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje) — lietuvių istorikas, archeografas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius, VDU profesorius, LKMA ir LMA akademikas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Antanas Tyla (18881959) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (18901982) – žemdirbiai ūkininkai, visuomenininkai, 19511956 m. tremtiniai. Augo septynių vaikų šeimoje su seserimi ir penkiais broliais. Sesuo Julė Tylaitė-Gutauskienė (g. 1925 m.) – visuomenininkė, 19511956 m. tremtinė. Broliai: Kazys Tyla (19151945) – visuomenininkas, šaulys, valstybės tarnautojas, 1941 m. Kauno sukilimo dalyvis, partizanas, Žaliosios rinktinės vadas, Juozas Tyla (19161942) – žemdirbys, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Povilas Tyla (19171976) – teisininkas, valstybės tarnautojas, Bronius Tyla (19241980) – žemdirbys, partizanas, politinis kalinys Vorkutos lageryje, miręs Vorkutoje, Jonas Tyla (19341992) – 19511956 m. tremtinys, transporto specialistas.

19391943 m. mokėsi Burbiškio, Anykščių raj. pradžios mokykloje, kur jo mokytojai buvo Teklė Grigienė ir Antanas Grigas. 19431951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, jo auklėtoju 19431944 m. buvo Juozas Karosas. Mokykliniais metais vadovavo moksleivių literatų būreliui, kurį globojo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. 19511956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą.

19561958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) vidurinės mokyklos mokytoju.

Nuo 1958 m. jis dirba Lietuvos istorijos institute. 19581989 m. A. Tyla buvo šio instituto jaunesnysis, vyresnysis, vyriausiasis mokslinis bendradarbis.

1964 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute A. Tyla apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime". 1988 m. Vilniaus universitete jis apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema "Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Politinės ir ekonominės pasekmės Lietuvai", 1993 m. nostrifikuotas mokslinis laipsnis – habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

19891992 m. A. Tyla dirbo Archeografijos skyriaus vedėju. 19921999 m. jis buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. 19912000 m. jis buvo Lietuvos mokslo tarybos narys.

19911997 m. jis taip pat buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas.

Nuo 1997 m. A. Tyla buvo šios katedros dėstytojas, profesorius. Jis taip pat buvo šio universiteto Senato narys, Jungtinės Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos doktorantūros komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto habilitacijos komisijos pirmininkas.

A. Tyla rengė istorijos doktorantus, dalyvavo habilitacijos daktarų gynimo komitetuose.

19912011 m. jis keturias kadencijas buvo Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys emeritas.

A. Tyla buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (nuo 1991 m.) ir Centro valdybos narys, Lietuvos Mokslų akademijos leidinio "Lituanistica" redakcinės komisijos pirmininkas, leidinių "Lithuanian Historical Studies", "Genocidas ir rezistencija", "Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija", "LKMA metraštis", "Visuotinė lietuvių enciklopedija" redakcinių kolegijų narys.

Jis bendradarbiavo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, buvo šio Centro Mokslo tarybos ir žurnalo "Genocidas ir rezistencija" redakcinės kolegijos narys.

Jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties nustatymo ekspertų komisijos, Lituanistikos tradicijos ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti tarybos narys.

1992 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos steigiamajame suvažiavime A. Tyla buvo išrinktas šios bendrijos prezidentu. Šias pareigas (nuo 1996 m. – pirmininko ir valdybos nario) jis ėjo be pertraukos 19922016 m. septynias kadencijas, buvo Bendrijos Garbės narys (nuo 2010 m.). Jis apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu (2007 m.). Nuo 2016 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narys ir Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narys.

Pagrindinės A. Tylos mokslinių interesų kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje problemos, lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a. – XX a. pradžioje ir Lietuvos magdeburginių miestų istorijos šaltinių tyrinėjimas ir rengimas spaudai.

Svarbiausi A. Tylos autoriniai leidiniai:

  • 1963 m. – "Revoliucinės valdžios kūrimasis Lietuvos valsčiuose 19051907 m. revoliucijoje" (istorijos studija).
  • 1964 m. – "Lietuvos valstiečių kova dėl ginčytinų žemių ir miško 19051907 m." (istorijos studija), "1905 m. revoliucija Lietuvos kaime" (rusų kalba, istorijos studija).
  • 1968 m. – "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime" (monografija), "Pastabos dėl lietuviškos knygos istorijos", "Metodiniai nurodymai įmonių istorijų rašymo klausimu" (su V. Merkiu).
  • 1973 m. – "Lietuvos jaunimas Tartu universitete 18021918 m." (istorijos studija).
  • 1975 m. – "Lietuvos valstiečių judėjimas 18611914 metais" (su kitais autoriais, monografija).
  • 1979 m. – "Kėdainių unijos opozicija (16551656 m.)" (istorijos studija).
  • 1980 m. – "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinės kariuomenės organizavimas XVI a. pabaigoje – XVII a." (istorijos studija).
  • 1981 m. – "Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 18021918 metais" (istorijos studija).
  • 1986 m. – "Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje" (monografija), "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas 16001632 m." (istorijos studija).
  • 1991 m. – "Garšvių knygnešių draugija" (monografija).
  • 2004 m. – "Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio" (istorijos studija).
  • 2010 m. – "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (16481667)" (monografija).
  • 2012 m. – "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas XVI amžiaus antroji pusė – XVII amžiaus vidurys" (monografija).
  • 2013 m. – "Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 18021918 metais" (istorijos studija).
  • 2016 m. – "Apie Anykščius ir anykštėnus" (straipsnių rinkinys).

Kartu su kitais mokslininkais jis sudarė ir redagavo monografijas: "Ignalinos kraštas" (1966 m.), "Rimšės ir Gaidės apylinkės" (1969 m.), "Dieveniškės" (1968, 1995 m.), "Merkinė" (1970 m.), "Dubingiai" (1971 m.), "Kernavė" (1972 m.), "Dubičiai" (1989 m.), "Kražiai" (1993 m.).

Jis taip pat sudarė, parengė ir išleido istorijos šaltinių leidinius: "Lietuvos TSR istorijos šaltinių" antrasis tomas (su kitais, 1965 m.), "Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla" (1972 m., antrasis išplėstas ir pataisytas leidimas – 2004 m.), "19051907 metų revoliucija Pabaltijyje" (rusų kalba, su kitais, 1981 m.), "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai" pirmasis tomas – Joniškis ir Jurbarkas (1991 m.), antrasis tomas – Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislovovas (su kitais, 1997 m.), trečiasis tomas – Kėdainiai (2002 m.), ketvirtasis tomas – Alytus (2006 m.).

A. Tyla yra paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų apie politinę kultūrą XVI–XVII amžiuje, apie lietuvių inteligentiją ir jos mentalitetą, knygnešius ir daraktorius.

R. Strazdūnaitė sudarė 19551989 m. A. Tylos publikacijų bibliografinę rodyklę. Lietuvos istorijos institutas išleido bibliografinį leidinį "Antanas Tyla. Bibliografinė rodyklė. 19551999" (sudarytoja Lina Anužytė, 1999 m.).

A. Tyla buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999 m.) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2009 m.). Jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas (2009 m.).

Jis buvo valstybinės Jono Basanavičiaus premijos už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę laureatas (1994 m.). Už knygą "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai" A. Tyla gavo Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premiją (2004 m.), už monografiją "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (16481667)" – Lietuvos Mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premiją (2010 m.).

Jis buvo apdovanotas Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2005 m.), buvo pirmais Anykščių rajono Garbės pilietis (nuo 2009 m.). Minint Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus, jam buvo suteiktas "Lietuvos šviesuolio" titulas (2012 m.). Jis buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" (2014 m.) už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui.

Pašto vokų serijoje "Jie kūrė antrąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką" išleistas A. Tylai skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – Antanas Rimantas Šakalys, 2006 m.). Pašto vokų serijoje "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių" išleistas kitas jam skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – A. raj. Šakalys, 2009 m.).

Laisvalaikį skirdavo kelionėms, domėjosi savo gimtojo krašto ir giminės istorija.

Buvo vedęs, žmona Romualda Tylienė (19332012) – ikimokyklinio auklėjimo pedagogė. Liko našlys. Vaikai: Audronė Tylaitė-Mockienė (g. 1960 m.) ir Gediminas Tyla (g. 1972 m.), vaikaičiai Martynas, Vytenis, Gabrielė, Antanas, provaikaitė Elzė.

Mirė 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina horizontali pilko šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su virš jos iškylančia kaltos geležies saulute ir įrašu baltomis raidėmis.

Kilmė ir šeima

Tėvai: Antanas Tyla (1888.01.22–1959.05.15) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (1890.09.29–1982.02.02), žemdirbiai ūkininkai, visuomenininkai, 1951–1956 m. tremtiniai. Kartu su tėvais į tremtį Sibire buvo išvežti ir tuo metu kartu gyvenę vaikai.
Broliai ir seserys: Kazys Tyla (1915.02.12–1945.04.28), valstybės tarnautojas, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. Kauno sukilimo dalyvis, partizanas, Žaliosios rinktinės vadas, enkavedistų sušaudytas prie Rubikių ežero, ties Šventavartės sala; – Juozas Tyla (1916.07.18–1942.08.05), žemdirbys, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. sukilimo dalyvis Burbiškyje, Anykščių valsčiuje; – Povilas Tyla (1917.12.18–1976.06.20), teisininkas, valstybės tarnautojas; – Bronius Tyla (1924.04.20–1980.02.28 Vorkutoje), žemdirbys, partizanas, politinis kalinys Vorkutos lageryje; – Julė Tylaitė (Gutauskienė, g. 1925.11.04), visuomenininkė, 1951–1956 m. tremtinė; – Jonas Tyla (1934.04.16–1992.09.30), transporto specialistas, 1951–1956 m. tremtinys.

Žmona — Romualda Tylienė (1933 m. rugpjūčio 9 d. Jonavoje – 2012 m. kovo 22 d. Vilniuje), ikimokyklinio auklėjimo pedagogė (Vilniaus pedagoginis institutas, 1986)
Vaikai: Audronė Tylaitė (Mockienė, g. 1960 m. kovo 24 d. Vilniuje), istorikė (Vilniaus universitetas, 1986); – Gediminas Tyla (g. 1972 m. vasario 26 d. Vilniuje). Vaikaičiai – Martynas, Vytenis, Gabrielė, Antanas.

Mokslo ir studijų metai

19391943 m. mokėsi Anykščių raj. Burbiškio pradžios mokykloje, kur jo mokytojai buvo Teklė Grigienė ir Antanas Grigas.

19431951 m. lankė Anykščių vidurinę mokyklą, kur auklėtoju 1943–1944 m. buvo Juozas Karosas. Mokykliniais metais vadovavo moksleivių literatų būreliui, kurį globojo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

1951 m. įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti istoriją. 1956 m. jį baigęs gavo istoriko diplomą ir paskyrimą dirbti mokytoju.

Darbinė veikla

19561958 m. Antanas Tyla dirba Klaipėdos raj. Veiviržėnų vidurinės mokyklos istorijos mokytoju.

1958 m. pradeda dirbti Lietuvos istorijos institute (LII). 19581989 m. — šio instituto jaunesnysis, vyresnysis ir vyriausiasis mokslinis bendradarbis.

19891992 m. — LII Archeografijos skyriaus vedėjas.

19921999 m. — Lietuvos istorijos instituto direktorius.

19911997 m. Antanas Tyla kartu dirba Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėju.

2002 m. iš Lietuvos istorijos instituto išleistas į pensiją.

Mokslinė veikla

1958 m. A. Tyla pradėjo savo mokslinę veiklą. 1964 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute jis apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime".

1988 m. Vilniaus universitete jis apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema "Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Politinės ir ekonominės pasekmės Lietuvai". 1993 m. nostrifikuotas mokslinis laipsnis – habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

19912011 m. A. Tyla keturias kadencijas buvo Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) narys ekspertas, nuo 2011 m. yra LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys emeritas.

Nuo 1991 m. A. Tyla yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas.

Antanas Tyla yra paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų apie politinę kultūrą XVI–XVII amžiuje, apie lietuvių inteligentiją ir jos mentalitetą, knygnešius ir daraktorius.

R. Strazdūnaitė sudarė 19551989 m. A. Tylos publikacijų bibliografinę rodyklę. Lietuvos istorijos institutas išleido bibliografinį leidinį "Antanas Tyla. Bibliografinė rodyklė. 1955–1999" (sudarytoja Lina Anužytė, 1999 m.).

Tematika

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje problemos, lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a. – XX a. pradžioje ir Lietuvos magdeburginių miestų istorijos šaltinių tyrinėjimas ir rengimas spaudai.

Leidybinė veikla

Lietuvos Mokslų akademijos leidinio "Lituanistica" redakcinės komisijos pirmininkas.

Leidinių "Lithuanian Historical Studies", "Genocidas ir rezistencija", "Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai, "Istorija", "LKMA metraštis", "Visuotinė lietuvių enciklopedija" redakcinių kolegijų narys.

Pasaulio Anykštėnų bendrijos, „Lithuanian Historical Studies“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

Visuomeninė veikla

Į visuomeninę veiklą Antanas Tyla aktyviai įsitraukė Atgimimo laikotarpiu. Jis 1989 m. tapo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato nariu. Jis buvo šio universiteto Senato narys, Jungtinės Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos doktorantūros komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto habilitacijos komisijos pirmininkas.

Nuo 1991 m. Antanas Tyla yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos narys.

19912000 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys.

Antanas Tyla buvo Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties nustatymo ekspertų komisijos, Lituanistikos tradicijos ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti tarybos, monetų parengimo komisijos narys.

1992 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos steigiamajame suvažiavime Antanas Tyla buvo išrinktas šios bendrijos prezidentu. Šias pareigas (nuo 1996 m. – pirmininko ir valdybos nario) jis ėjo be pertraukos iki pat mirties.

Įvertinimas

  • 1994 m. valstybinės Jono Basanavičiaus premijos už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę laureatas
  • 1999 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
  • 2004 m. Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premija už knygą "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai"
  • 2005 m. Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureatas
  • 2007 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos medalis
  • 2009 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
  • 2009 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas
  • 2009 m. Anykščių rajono Garbės pilietis
  • 2010 m. Lietuvos Mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija už monografiją "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)"
  • 2010 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos Garbės narys
  • 2012 m. "Lietuvos šviesuolio" titulas, suteiktas minint Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus
  • 2014 m. Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis "Tarnaukite Lietuvai" už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui

Pomėgiai

Laisvalaikį skiria kelionėms.

Bibliografija

  • Monografijos:[1]
  • Istorijos šaltinių publikacijos:
    • Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 1991–2002.
      • T. 1: Joniškis, Jurbarkas. Sudarė A. Tyla. Vilnius: Mokslas, 1991. 292 p.,
      • T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas, sudarė A. Tyla, D. Žygelis. Spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997. 366 p.
      • T. 3: Kėdainiai, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2002. 609, [2] p.
      • T. 4. Alytus, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006. 490 p.
    • Konstantinas Avižonis. Rinktiniai raštai, t. 4 / spaudai parengė A. Tyla, A. Gustaitė. Vilnius: Mokslas, 1994, 1015 p.
    • Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla / LII; sudarė A. Tyla; iš rusų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius: LII leidykla, 2004, 392, [2] p.
  • Straipsniai užsienyje:
    • Political, Cultural and Economic Relations between Lithuania and Livonia in the Sixteenth–Seventeenth Century, La Via Dell’ Ambra. Dal Baltico All’ Alma Mater. Bologna, 1994, p. 475–484.
    • Znaczenie pospolitego ruszenia w obronie Wielkiego Księstwa Litewkiego w XVI–XVII w., Profesor Henryk Łowmiański. Życie i dzieło. Poznań, 1995, p. 124–138.
    • Staats – und Finanzpolitik des Grossfürstentums Litauen am Ende des 16. und Anfang des 17. Jahrhunderts, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte, 52. Berlin, 1996, p. 29–34.
  • Straipsniai Lietuvoje:
    • M. K. Šemetos „Reliacija“ – istorijos realijų šaltinis, Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 2.: Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“. Vilnius, 1994, p. 9–18.
    • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybės iždo formavime, Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimo darbai. T. 15. Vilnius, 1995, p. 175–197.
    • Lietuvos Rytų politikos formavimas: Rūdninkų seimelis 1572 09 24–27, Lietuvos istorijos metraštis 1994 m. Vilnius, 1995, p. 5–21.
    • The formation of Lithuanian Eastern Policy: the Dietine of Rūdninkai, September 24–27, 1572, Lithuanian Historical Studies, n. 1. Vilnius, 1996, p. 22–37.
    • Lietuvos rūmų iždas: pajamų šaltiniai ir jų panaudojimas (XVI a. pab. – XVII a.), Lietuvos istorijos metraštis 1995. Vilnius, 1996, p. 29–48.
    • Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu, Lietuvos istorijos metraštis 1996 m., Vilnius, 1997, p. 43–53.
    • Lietuvos užsienio politikos kryptys paskutiniajame XVI a. dešimtmetyje, Lietuvos istorijos metraštis 1997 m. Vilnius, 1998, p. 76–95.
    • Lietuvos jaunimas Maskvos universitete (1832–1862), Istorijos baruose, Vilnius, 1999.
    • Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 64–76: santr angl.
    • Vilniaus miesto dokumentai Lietuvos Metrikoje, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius: LII leidykla, 2001, p. 9–18.
    • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių politinė kultūra XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 69–78.
    • Lietuvos katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybiniame gyvenime XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 594–599.
    • Senoji Pasvalio mokykla [XVI–XVII a.], Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 17, Vilnius, 2000, p. 54–58.
    • Motiejaus Valančiaus laiškai Adomui Zavadzkiui. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 452–484.
    • Jonušas ir Boguslavas Radvilos Kėdainių miesto valdymo tvarkos kūrėjai, Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai, 2001, p. 30–39.
    • Vilniaus universiteto profesūros pritarimas Teisės fakulteto įsteigimui, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 299–309.
    • Vilniaus pasitarimas 1648 m. birželio 10 d.: Lietuvos bajorijos pozicija dėl valstybės apsaugos Bogdano Chmelnickio sukilimo pradžioje (su santrauka anglų kalba), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 1, Vilnius, 2003, p. 33–48: santr. angl.
    • 18. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo įplaukų regioninė sklaida ir regionų reikšmingumas (XVII a. vidurys), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 2, Vilnius, 2004, p. 27–42: santr. angl.
    • XVI a. pirmosios pusės Žemaitijos valstiečių ir miestelėnų prievolių surašymas, Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 215–224.

Šaltiniai

  1. Antanas Tyla: bibliografinė rodyklė 1955–1999, sudarė Lina Anužytė, Vilnius: LII leidykla, 1999


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: