Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Antanas Tyla

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antanas Tyla (g. 1929 m. spalio 28 d. Bičionys, Anykščių valsčius) – istorikas, mokslininkas, archeografas, habilituotas humanitarinių mokslų istorijos daktaras, profesorius, akademikas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Antanas Tyla (1888.01.22–1959.05.15) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (1890.09.29–1982.02.02), žemdirbiai ūkininkai, visuomenininkai, 1951–1956 m. tremtiniai. Kartu su tėvais į tremtį Sibire buvo išvežti ir tuo metu kartu gyvenę vaikai.
Broliai, seserys – Kazys Tyla (1915.02.12–1945.04.28), valstybės tarnautojas, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. Kauno sukilimo dalyvis, partizanas, Žaliosios rinktinės vadas, enkavedistų sušaudytas prie Rubikių ežero, ties Šventavartės sala; – Juozas Tyla (1916.07.18–1942.08.05), žemdirbys, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. sukilimo dalyvis Burbiškyje, Anykščių valsčiuje; – Povilas Tyla (1917.12.18–1976.06.20), teisininkas, valstybės tarnautojas; – Bronius Tyla (1924.04.20–1980.02.28 Vorkutoje), žemdirbys, partizanas, politinis kalinys Vorkutos lageryje; – Julė Tylaitė (Gutauskienė, g. 1925.11.04), visuomenininkė, 1951–1956 m. tremtinė; – Jonas Tyla (1934.04.16–1992.09.30), transporto specialistas, 1951–1956 m. tremtinys.

Žmona – Romualda Tylienė (1933 m. rugpjūčio 9 d. Jonavoje – 2012 m. kovo 22 d. Vilniuje), ikimokyklinio auklėjimo pedagogė (Vilniaus pedagoginis institutas, 1986)
Vaikai – Audronė Tylaitė (Mockienė, g. 1960 m. kovo 24 d. Vilniuje), istorikė (Vilniaus universitetas, 1986); – Gediminas Tyla (g. 1972 m. vasario 26 d. Vilniuje). Vaikaičiai – Martynas, Vytenis, Gabrielė, Antanas.

Mokslo ir studijų metai

19391943 m. mokėsi Anykščių raj. Burbiškio pradžios mokykloje, kur jo mokytojai buvo Teklė Grigienė ir Antanas Grigas.

19431951 m. lankė Anykščių vidurinę mokyklą, kur auklėtoju 1943–1944 m. buvo Juozas Karosas. Mokykliniais metais vadovavo moksleivių literatų būreliui, kurį globojo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

1951 m. įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti istoriją. 1956 m. jį baigęs gavo istoriko diplomą ir paskyrimą dirbti mokytoju.

Darbinė veikla

19561958 m. Antanas Tyla dirba Klaipėdos r. Veiviržėnų vidurinės mokyklos istorijos mokytoju.

1958 m. jis pradeda dirbti Lietuvos istorijos institute (LII). 19581989 m. - šio instituto jaunesnysis, vyresnysis ir vyriausiasis mokslinis bendradarbis. 19891992 m. - LII Archeografijos skyriaus vedėjas.

19921999 m. Antanas Tyla - Lietuvos istorijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

19911997 m. A. Tyla kartu dirba Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėju.

Nuo 1997 m. iki ... A. Tyla buvo šios katedros dėstytojas, profesorius.

Mokslinė veikla

1958 m. A. Tyla pradėjo savo mokslinę veiklą. 1964 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute jis apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime".

1988 m. Vilniaus universitete jis apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema "Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Politinės ir ekonominės pasekmės Lietuvai". 1993 m. nostrifikuotas mokslinis laipsnis – habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

19912011 m. A. Tyla keturias kadencijas buvo Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) narys ekspertas, nuo 2011 m. yra LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys emeritas.

Nuo 1991 m. A. Tyla yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas.

Antanas Tyla yra paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų apie politinę kultūrą XVI–XVII amžiuje, apie lietuvių inteligentiją ir jos mentalitetą, knygnešius ir daraktorius.

R. Strazdūnaitė sudarė 19551989 m. A. Tylos publikacijų bibliografinę rodyklę. Lietuvos istorijos institutas išleido bibliografinį leidinį "Antanas Tyla. Bibliografinė rodyklė. 1955–1999" (sudarytoja Lina Anužytė, 1999 m.).

Tematika

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje problemos, lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a. – XX a. pradžioje ir Lietuvos magdeburginių miestų istorijos šaltinių tyrinėjimas ir rengimas spaudai.

Leidybinė veikla

Lietuvos Mokslų akademijos leidinio "Lituanistica" redakcinės komisijos pirmininkas.

Leidinių "Lithuanian Historical Studies", "Genocidas ir rezistencija", "Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai, "Istorija", "LKMA metraštis", "Visuotinė lietuvių enciklopedija" redakcinių kolegijų narys.

Pasaulio Anykštėnų bendrijos, „Lithuanian Historical Studies“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

Visuomeninė veikla

Į visuomeninę veiklą Antanas Tyla aktyviai įsitraukė Atgimimo laikotarpiu. Jis 1989 m. tapo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato nariu. Jis buvo šio universiteto Senato narys, Jungtinės Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos doktorantūros komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto habilitacijos komisijos pirmininkas.

Nuo 1991 m. A. Tyla yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos narys.

19912000 m. jis buvo Lietuvos mokslo tarybos narys.

A. Tyla buvo Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties nustatymo ekspertų komisijos, Lituanistikos tradicijos ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti tarybos, monetų parengimo komisijos narys.

1992 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos steigiamajame suvažiavime A. Tyla buvo išrinktas šios bendrijos prezidentu. Šias pareigas (nuo 1996 m. – pirmininko ir valdybos nario) jis eina be pertraukos iki šiol septintąją kadenciją.

Įvertinimas

  • 1994 m. valstybinės Jono Basanavičiaus premijos už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę laureatas
  • 1999 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
  • 2004 m. Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premija už knygą "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai"
  • 2005 m. Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureatas
  • 2007 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos medalis
  • 2009 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
  • 2009 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas
  • 2009 m. Anykščių rajono Garbės pilietis
  • 2010 m. Lietuvos Mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija už monografiją "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)"
  • 2010 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos Garbės narys
  • 2012 m. "Lietuvos šviesuolio" titulas, suteiktas minint Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus
  • 2014 m. Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis "Tarnaukite Lietuvai" už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui

Pomėgiai

Laisvalaikį skiria kelionėms.

Bibliografija

  • Monografijos:[1]
  • Istorijos šaltinių publikacijos:
    • Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 1991–2002.
      • T. 1: Joniškis, Jurbarkas. Sudarė A. Tyla. Vilnius: Mokslas, 1991. 292 p.,
      • T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas, sudarė A. Tyla, D. Žygelis. Spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997. 366 p.
      • T. 3: Kėdainiai, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2002. 609, [2] p.
      • T. 4. Alytus, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006. 490 p.
    • Konstantinas Avižonis. Rinktiniai raštai, t. 4 / spaudai parengė A. Tyla, A. Gustaitė. Vilnius: Mokslas, 1994, 1015 p.
    • Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla / LII; sudarė A. Tyla; iš rusų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius: LII leidykla, 2004, 392, [2] p.
  • Straipsniai užsienyje:
    • Political, Cultural and Economic Relations between Lithuania and Livonia in the Sixteenth–Seventeenth Century, La Via Dell’ Ambra. Dal Baltico All’ Alma Mater. Bologna, 1994, p. 475–484.
    • Znaczenie pospolitego ruszenia w obronie Wielkiego Księstwa Litewkiego w XVI–XVII w., Profesor Henryk Łowmiański. Życie i dzieło. Poznań, 1995, p. 124–138.
    • Staats – und Finanzpolitik des Grossfürstentums Litauen am Ende des 16. und Anfang des 17. Jahrhunderts, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte, 52. Berlin, 1996, p. 29–34.
  • Straipsniai Lietuvoje:
    • M. K. Šemetos „Reliacija“ – istorijos realijų šaltinis, Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 2.: Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“. Vilnius, 1994, p. 9–18.
    • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybės iždo formavime, Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimo darbai. T. 15. Vilnius, 1995, p. 175–197.
    • Lietuvos Rytų politikos formavimas: Rūdninkų seimelis 1572 09 24–27, Lietuvos istorijos metraštis 1994 m. Vilnius, 1995, p. 5–21.
    • The formation of Lithuanian Eastern Policy: the Dietine of Rūdninkai, September 24–27, 1572, Lithuanian Historical Studies, n. 1. Vilnius, 1996, p. 22–37.
    • Lietuvos rūmų iždas: pajamų šaltiniai ir jų panaudojimas (XVI a. pab. – XVII a.), Lietuvos istorijos metraštis 1995. Vilnius, 1996, p. 29–48.
    • Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu, Lietuvos istorijos metraštis 1996 m., Vilnius, 1997, p. 43–53.
    • Lietuvos užsienio politikos kryptys paskutiniajame XVI a. dešimtmetyje, Lietuvos istorijos metraštis 1997 m. Vilnius, 1998, p. 76–95.
    • Lietuvos jaunimas Maskvos universitete (1832–1862), Istorijos baruose, Vilnius, 1999.
    • Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 64–76: santr angl.
    • Vilniaus miesto dokumentai Lietuvos Metrikoje, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius: LII leidykla, 2001, p. 9–18.
    • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių politinė kultūra XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 69–78.
    • Lietuvos katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybiniame gyvenime XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 594–599.
    • Senoji Pasvalio mokykla [XVI–XVII a.], Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 17, Vilnius, 2000, p. 54–58.
    • Motiejaus Valančiaus laiškai Adomui Zavadzkiui. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 452–484.
    • Jonušas ir Boguslavas Radvilos Kėdainių miesto valdymo tvarkos kūrėjai, Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai, 2001, p. 30–39.
    • Vilniaus universiteto profesūros pritarimas Teisės fakulteto įsteigimui, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 299–309.
    • Vilniaus pasitarimas 1648 m. birželio 10 d.: Lietuvos bajorijos pozicija dėl valstybės apsaugos Bogdano Chmelnickio sukilimo pradžioje (su santrauka anglų kalba), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 1, Vilnius, 2003, p. 33–48: santr. angl.
    • 18. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo įplaukų regioninė sklaida ir regionų reikšmingumas (XVII a. vidurys), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 2, Vilnius, 2004, p. 27–42: santr. angl.
    • XVI a. pirmosios pusės Žemaitijos valstiečių ir miestelėnų prievolių surašymas, Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 215–224.

Šaltiniai

  1. Antanas Tyla: bibliografinė rodyklė 1955–1999, sudarė Lina Anužytė, Vilnius: LII leidykla, 1999

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: