Armoniškės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie Kauno miesto teritoriją žr. Armaniškiai.
Armoniškės
(kirč. Armõniškės)
rus. Германишки

Armoniškės
54°08′00″N 25°22′00″E / 54.133333°N 25.366667°E / 54.133333; 25.366667 (Armoniškės)Koordinatės: 54°08′00″N 25°22′00″E / 54.133333°N 25.366667°E / 54.133333; 25.366667 (Armoniškės)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Gardino sritis
Rajonas: Varanavo rajonas
Gyventojų: 372 (2001 m.)
Pašto kodas: 231386 / +375 1594
Kirčiavimas: Armõniškės

Armoniškės (rus. Германишки) – bažnytkaimis Žižmos kairiajame krante, 4 km į rytus nuo Varanavo, Varanavo rajonas, Gardino sritis, Baltarusija.

Istorija

1452 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. XVII a.XIX a. veikė parapinė mokykla. 18861909 m. pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. XIX a. kaimas priklausė Ašmenos apskričiai. Pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Armoniškės turėjo priklausyti Lietuvai, bet 19201939 m. jas valdė Lenkija. 1939 m. priskirtos Baltarusijos TSR.

Lietuviai

Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių.[1] XIX a. viduryje Armoniškių parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti. Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių-Armoniškių lietuvių salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir Benekainių parapijų dalys. A. Pliaterio duomenimis, 1890 m. Sedliškės valsčiuje, kuriam priklausė ir Armoniškės, lietuviškai kalbėjo 55 % gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi. XX a. apylinkės slavėjo; lietuvių kalba išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuvių sala vadinama Varanavo-Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – Ramaškonių sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir Tusamonyse – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. XX a. pab. lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta. Petras Gaučas.[2]

Šaltiniai

  1. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 90 psl.
  2. Armoniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 34 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: