Aruba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aruba
Flag of Aruba.svg Coat of arms of Aruba.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Aruba žemėlapyje
Valstybinė kalba Olandų, papiamento
Sostinė Oranjestadas
Didžiausias miestas Oranjestadas
Valstybės vadovai Beatričė Fredis Refunjol Mike Eman
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
193193 km²
19,300 ha
74.517 mi²
km² (0)
-
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
104 122 (195)
539.49539.49 žm./km²
5.395 žm./ha
1,397.279 žm./mi²
žm./km² (18)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2007
2,400 mlrd. mlrd. $ (182)
23 831 $ (132)
Valiuta Arubos florinas
Laiko juosta UTC-4
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
-
-
Valstybinis himnas Arubos himnas
ISO kodas AW
ISO3 kodas ABW
ISO skaitmeninis kodas 533
FIPS kodas AA
GeoName kodas 3577279
Interneto kodas .aw
Šalies tel. kodas 297
Commons-logo.svg Vikiteka: ArubaVikiteka

Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficiali kalba – olandų.

Turinys

Istorija

Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. 1986 m. iš federacijos išstojo ir įgijo spec. statusą.

Gamtinis tiltas

Geografija

Aruba yra 193 km² ploto Karibų sala. Salą supa koraliniai rifai, o jos paviršius yra iš klinties susidariusios žemos kalvos. Vyrauja tropinis klimatas. Didžiausias salos miestas po Oranjestado yra Sint Nikolasas. Saloje yra Arikoko nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia šalies viršukalnė Jamanota (188 m). Parkas užima apie 18 % salos teritorijos.

Klimatas

Aruba nėra uraganų zonoje, todėl ištisus metus saloje vyrauja vasariški orai ir vėsinantys pasatai. Oranjestade sausio viduryje temperatūra būna apie 26 laipsnius šilumos, o liepos – 29 laipsniai. Aruboje trūksta geriamojo vandens, todėl čia gėlinamas jūros vanduo.

Ekonomika

Svarbiausia ūkio šaka - naftos perdirbimas. Čia perdirbama iš Venesuelos ir Meksikos atvežama nafta. Plėtojama chemijos, elektrotechnikos, maisto (tabako, romo) pramonė, laivų remontas. Saloje auginamos agavos, citrusiniai augalai, daržovės, tabakas. Žemės ūkis prastai išplėtotas. Vakarinė dalis pritaikyta turizmui. Svarbi žvejyba.

Svarbiausi Arubos prekybos partneriai yra Nyderlandai, JAV, Kolumbija ir Venesuela.

Oficiali salos valiuta yra Arubos florinas.

Turizmas

Dėl palankaus klimato sala yra labai patraukli turistams. Poilsiautojai mielai laiką leidžia balto smėlio paplūdimiuose. Aruboje puikus klimatas banglentininkams, pakrantėse būna gana "geros bangos" ir palankūs vėjai. Daugiausia turistų atvyksta iš JAV.

Gyventojai

Miestuose gyvena 45,4 %, kaimuose 56,6 % gyventojų. Gyventojų prieaugis sudaro 6,1 %, tai yra 4 vieta pasaulyje.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1987 m. ir 2012 m.
1987 m. 1991 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m.
64 763 66 687 68 325 90 506 90 506
2004 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. -
98 829 102 149 101 484 104 122 -

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: