Arvydas Juozaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arvydas Juozaitis
ArvydasJuozaitis.jpg

Gimė 1956 m. balandžio 18 d. (63 m.)
Lietuva Vilnius

Veikla
filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis bei visuomenės veikėjas

Alma mater Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai

Arvydas Juozaitis (1956 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – filosofas, sportininkas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, publicistas, visuomenininkas, politikas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys.


Turinys

Mokykliniai metai

1963 m. Arvydas pradėjo lankyti Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. Trečioje klasėje tėvai pasirūpino, kad jis įsitrauktų į papildomas veiklas. Arvydas buvo priimtas į prestižinį Vilniaus berniukų "Ažuoliukas" (vadovas Hermanas Peleršteinas) chorą ir jo muzikos mokyklą. Be dainavimo repeticijų, choro muzikos mokykloje reikėjo mokytis ir groti (pasirinko pianiną) bei mokytis muzikos teorijos. Viskas čia Arvydui sekėsi, tačiau penktoje klasėje jam teko apsispręsti, kam skirti pagrindinį laiką. Nes trečioje klasėje jis pradėjo lankyti ir plaukimą, kur pasiekimai buvo neblogesni negu muzikoje.

Sportas

1967 m. Arvydas nutarė toliau visas jėgas skirti plaukimui. Kadangi pirmoji treniruotė prasidėdavo anksti ryte - jam reikėjo išmokti keltis 5 val. Tam reikėjo įprasti ir laiku gultis. Griežta mamos priežiūra ne tik tai padarė norma, bet buvo užvestas ir dienoraštis, kuriame pradėti aptarinėti nuveikti darbai ir mokomasi dėstyti savo mintis. Į veiklą buvo įtrauktas ir tėtis, kuris kiekvieną rytą veždavo į treniruotę, stebėdavo ją ir parveždavo, kad spėti į pamokas. Po rytinių treniruočių sekė vakarinės. O be to juk reikėdavo paruošti ir pamokas. Bet viskam užteko laiko.

1970 m. Arvydo tėvas Algimantas Jonas Juozaitis pilnai perėmė jo treniravimą. Tais metais Arvydas Alma-Atoje tapo SSRS 200 m. jaunučių plaukimo krūtine čempionu. Tai buvo lūžio metai jo karjeroje. Grįžtant lėktuvu IL-114 iš Kazachstano sostinės į Maskvą Arvydas pagalvojo: "jeigu dabar sudužtų lėktuvas, jis jau ne veltui būtų gyvenęs".

Nuo tų metų visa Juozaičių šeima susikoncentravo Arvydo sportui. Tėvas pakeitė savo tinklinio trenerio kvalifikaciją ir palikęs Lietuvos tinklinio rinktinę, užsiėmė plaukimo sporto mokslu. Mama tapo vyriausiąja vadybininke. Brolis - treniruočių partneriu baseine, o močiūtė - užsiėmė jo maisto režimu.

1973 m. Arvydo tapo Lietuvos moksleivių (iki 15 metų) rekordininku 200 m. krūtine, kurio rezultatas buvo pagerintas tik 2003 m.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/ajuozaicio-rekordas-gyvavo-30-metu.d?id=1846789

Po XX Miuncheno olimpiados uždarymo Arvydas tvirtai nusprendė patekti į sekančią olimpiadą.

Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse.

1976 m. liepos 20 d. po trylikos aktyvaus sportavimo metų Arvydas Juozaitis olimpinėse XXI Monrealio žaidynėse iškovojo bronzinę medalį. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu.

Pirmuoju olimpinių žaidynių prizininku tapo vilnietis Arvydas Juozaitis (tr. Algimantas Juozaitis). Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu. 200 m. krūtine nuotolį Arvydas baigė per 2.21,87 (6-ta vieta).

1974–1977 m. daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, 1976 m. TSRS plaukimo čempionas ir rekordininkas, TSRS Tarptautinės klasės sporto meistras. 1976 m. tapo Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoju. Tais pačiais metais Peskaroje (Italija) laimėjo Europos taurę.

Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą Arvydas baigė 1974 m.

1980 m. baigė Vilniaus universitetą, ekonomistas. 1986 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Vilhelmas Diltėjus: istorinis subjektas ir subjektyvioji realybė“. 1985–1987 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1987–2001 m. LMA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998–2004 m. Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001–2003 m. LR Ministro Pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė.

Studijos

1974 m. įstojo į Vilniaus universitetą Ekonomikos fakultetą ... specialybę, kurią baigė 1980 m. įgydamas ... diplomą.

Mokslinė veikla

1986 m. vasario 18 d. VU mokslinėje taryboje Arvydas Juozaitis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Subjektyvioji realybė ir istorinis subjektas V. Diltėjaus filosofijoje“, už kurią 1993 m. nostrifikuojant jam buvo seteiktas Humanitariniai mokslų daktaro vardas (Filosofijos, 01 H)

Sportinė veikla

  • 19741977 m. daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas
  • 1976 m. TSRS plaukimo čempionas ir rekordininkas
  • TSRS Tarptautinės klasės sporto meistras
  • 1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 100 m. krūtine – 1:04.23; 200 m. krūtine – 6 vieta; 4x100 kombinuotoje estafetėje – 5 viena; Olimpinis rekordininkas 100 m krūtine.
  • 1976 m. Peskaroje (Italija) Europos taurės laimėtojas.
  • 1988 m. vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatorių, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys.
  • 2003 m. LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas

Darbo ir veiklos patirtis

19851987 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas.

19872001 m. Lietuvos mokslų akademijos „Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto“ mokslinis bendradarbis.

19982004 m. Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 20012003 m. LR Ministro Pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais.

20042009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė.

20092012 m. gyveno Rygoje.

Nuo 2012 m. Klaipėdos universiteto (KU) „Kūno kultūros katedros“ docentas.


Arvydas Juozaitis 1988 m. buvo legendinio Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas; 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Yra išleidęs per 20 knygų, pagal jo pjeses pastatytas ne vienas spektaklis, dokumentinis filmas. Apdovanotas ne viena literatūrine premija, 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu.

Visuomeninė, politinė veikla

1988 m. vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Pirmuose laisvuose rinkimuose (1989) į TSRS Liaudies Deputatų suvažiavimą Sąjūdžio iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A. Brazauską. Politinės kovos su Maskva sumetimų vardan, likus kelioms savaitėms iki rinkimų savo kandidatūrą nuėmė.

1990 m. vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų.

19941998 m. „Santarvės fondo“ kūrėjas ir pirmininkas.

Literatūrinė ir kūrybinė veikla

1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas;

1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas.

19952000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius.

20072009 m. – žurnalo „Baltika“ (Kaliningradas/Karaliaučius) ir žurnalo „Paralelės“ (Kaliningradas/Karaliaučius-Klaipėda) redakcinių kolegijų narys.

Pastatytos pjesės
  • „Veidas lange“ – 1996, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys;
  • „Iliuzijų slėnis“ – 1996, LTV, rež. V. Svirskis;
  • „Vien žingsniai“ – 1996, LR, rež. A. Pociūnas;
  • „Vyras iš gatvės“ – 1998, Tauragės liaudies teatras, rež. G. Urmonaitė;
  • „Šuns metai“ – 1999, Tauragės liaudies teatras, rež. G. Urmonaitė;
  • „Salomėja“ – 2007, Šiaulių teatras, rež. A. Vidžiūnas;
  • „Potsdamo aikštė“- 2008, Kaliningrado/Karaliaučiaus šokio teatras „Inkliūzai“, rež. N. Agulnik.
  • Dokumentinio filmo apie Tėvą Stanislovą – „Stotis tyloje“ – scenarijaus autorius ir kūrėjas – 1997, Vilnius, studija "А", rež. A. Bugvilionienė.
  • Libretas roko operai „Kalanta“ apie Romą Kalantą, – 2007, komp. K. Antanėlis.

Bibliografija

  1. Sąjūdis ir demokratija, Vilnius, Periodika, 1990 m.
  2. Valdžia ir laisvė, Vilnius, Žurnalistika, 1990 ir 1998 m.
  3. Lietuvos nepriklausomybės judėjimas ir nacionalinės mažumos (The Lithuanian Independence Movement and National Minorities), Frankfurt am Main, J. W. Goethe-Universitat, 1992 m.
  4. Nepriklausomybės kryžkelė, Vilnius, Liktarna, 1992 m.
  5. Tarp žmonių, Vilnius, 1993 m.
  6. Laiškai post scriptum, Vilnius, 1995 m.
  7. Šanchajaus istorijos, Kaunas, Santara, 1995 m.
  8. Tėvas Stanislovas, Vilnius, Džiugas, trys leidimai – 1995–1997 m.
  9. Alsavimas, Santara, 1996 m.
  10. Salomėja – sunkiausi metai, Vilnius, Regnum, 1997 ir 1999 m.
  11. Vilniaus langas – 1997, Vilnius, 1998 m.
  12. Prisilietimai, Vilnius, Pradai, 1999 m.
  13. Vilniaus langas – 1998, Vilnius, 1999 m.
  14. Vilniaus langas – 1999, Vilnius, 2000 m.
  15. Ištvermės metai ir A. Brazauskas: 1990–1997 metų politinė patirtis, Vilnius, 2001 m.
  16. Kultūros įkvėpiai, Mažasis vyturys, 2001 m.
  17. Laikraštis, Vilnius, 2003 m.
  18. Karalių miestas be karalių, Eglės leidykla, Klaipėda, trys leidimai – 2006-2007 m. ISBN 9955-54-225-X
  19. Ryga – niekieno civilizacija, Alma litera, 2011 m. 432 p. ISBN 9789955389958

Įvertinimai

Kilmė ir šeima

TėvaiJonas Algimantas Juozaitis (g. ...), plaukimo treneris; — A. Juozaitienė (g. ...)
Broliai, seserys - Aurimas Juozaitis (g. ..)

Šeima — žmona Laima Juozaitienė (Balsevičiūtė, g. 1956 m. ... Vilniuje), mokytoja; — žmona Oksana Juozaitienė (<>, g. 1975 m. ...), vaikų dailės mokyklos mokytoja.
Vaikai — Vygaudas Juozaitis (g. 1983 m. .. Vilniuje), ...; — Aldona Juozaitytė (g. 1986 m. ... Vilniuje), ...; — Uljana Juozaitytė (g. 2008 m. ...), moksleivė; — Gediminas Juozaitis (2014 m. ...)

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: