Ateitininkai
| Ateitininkai | |
|---|---|
| [[Vaizdas:<>.gif|200px]] | |
| Forma | Asociacija |
| Įkurta | 1910 m. |
| Vadovai | Tarybos ir Valdybos pirmininkas - Justinas Juknys |
| Būstinė | Kaunas |
| Adresas | Laisvės al. 13, LT-44238 Kaunas |
| Tinklalapis | www.ateitis.lt |
| El. paštas | af@ateitis.lt |
| Telefonas | +370 37-324.025; +370 699-28.557; |
| Kodai | Juridinio asmens kodas: 191956728 |
Ateitininkai – katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, siekianti atnaujinti, stiprinti ir kurti Lietuvos pilietinę visuomenę ir Bažnyčią remiantis krikščioniškuoju tikėjimu. Ji vienija mokinius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Įkurta 1910 m.
Principai
Savo veikloje ateitininkai vadovaujasi 5 principais, aprėpiančias svarbiausias asmenybės raiškos sritis:
- katalikiškumo
- tautiškumo
- inteligentiškumo
- visuomeniškumo
- šeimiškumo
Ateitininkų federacija
Sąjungos
Kad geriau galėtų atlikti išsikeltus organizacijos tikslus, Ateitininkų Federacija yra suskirstyta į 4 Sąjungas pagal amžiaus grupes. Kiekviena iš sąjungų turi atskirą sąjungos narių suvažiavimo metu renkamą valdymo organą – Valdybą, besirūpinantį visos sąjungos veiklos koordinavimu.
Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga
- Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga, JAS (1908–1914 m.) [1]
JAS vienija 10-14 metų amžiaus moksleivius ateitininkus. Sąjungos tikslas – sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Siekdama šio tikslo Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga vadovaujaisi tais pačiais penkiais principais, kaip ir vyresni ateitininkai: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, visuomeniškumu, šeimiškumu.
Moksleivių Ateitininkų Sąjunga
- Moksleivių Ateitininkų Sąjunga, MAS (1914–1918 m.) [2]
Moksleivių ateitininkų sąjunga vienija katalikus moksleivius, norinčius užaugti brandžiomis, įvairiapusiškomis, veikliomis asmenybėmis, galinčiomis aktyviai dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame bei religiniame gyvenime. Akademijose, kursuose, stovyklose, kuopų veikloje ugdomas gyvas bei veiksmingas katalikų tikėjimas, diegiamos ir stiprinamos vertybės, skatinama sąmoninga savo Tėvynės bei artimo meilė, žadinamas nuolatinis žinių troškimas bei kūrybiškumas. Paskaitose, diskusijose, įvairiuose užsiėmimuose gilinamasi į rūpimas bei aktualias temas, lavinami sugebėjimai logiškai mąstyti, laisvai ir aiškiai reikšti savo mintis. Kelionėse, šventėse, žaidimuose moksleiviai atsipalaiduoja, bendrauja ir bendradarbiauja, atskleidžia ir ugdo savo gabumus. Kiekvienas narys gali rasti nišą, kur pasireikšti, aktyviai dalyvaudamas daug gauti, bet kartu ir duoti.
Studentų Ateitininkų Sąjunga
- Studentų Ateitininkų Sąjunga, SAS (1918–1929 m.) [3]
Atgavus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, 1993 metais Lietuvoje atsikūrė Studentų ateitininkų sąjunga.
Kasdienė studentų ateitininkų veikla vyksta atskirose grupelėse universitetuose arba bendrai mieste, kai nuolat susitinkama, diskutuojama pasaulėžiūriniais ir visuomenei aktualiais klausimais.
Taip pat studentai ateitininkai organizuoja tradicines žiemos ir vasaros studentų ateitininkų akademijas (SAŽA ir SAVA), ateitininkų ideologijos, teologijos kursus, konferencijas. Studentai yra pagrindiniai jaunučių ir moksleivių ateitininkų stovyklų ir kitų renginių organizatoriai.
Be to, Studentų ateitininkų sąjunga reiškia savo pozicijas aktualiais klausimais (pvz., dėl aukštojo mokslo reformos).
Ateitininkų Sendraugių Sąjunga
- Ateitininkų Sendraugių Sąjunga, ASS (nuo 1929 m.) [4]
Šiai sąjungai priklauso mokslus baigę ateitininkai, kurie padeda ugdyti jaunesnius ateitininkus.
Korporacijos
Kęstutis
Korporacija „Kęstutis“ – studentų ateitininkų vyrų korporacija, įsteigta 1926 m. spalio 13 dieną Lietuvos universitete Kaune. Atkurta 1996 m. birželio 13 d. Kaune[1].
Korporacija savo misiją apibūdina kaip „visuomeninę veiklą, kuria siekiama pozityviai įjautrinti visuomenę krikščioniškų vertybių atžvilgiu, besiremiančią bažnyčios socialiniu mokymu, kritiniu šiuolaikinės visuomenės pažinimu, tarpusavio solidarumu ir asmeninėmis iniciatyvomis“[2]. Korporacijos narių tarpe buvo ir yra žinomų visuomenės veikėjų: kun. Vytautas Bagdonavičius, Juozas Kojelis, buves finansų ministras Vytautas Dudėnas, buves Seimo vicepirmininkas Feliksas Palubinskas, buvęs Ateitininkų federacijos vadovas Justinas Pikūnas ir kiti.
- Korporacijos šūkis: „Fortiter Constanter!“
Giedra
Korporacija „Giedra“ – studenčių ateitininkių moterų korporacija, įsteigta 1925 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos universitete, Kaune. 1947 metais atkurta Hanau stovykloje (Vokietija), o 1951-aisiais atgaivinta Čikagoje.
Šios korporacijos garbės nariai buvo prof. Stasys Šalkauskis, kuris aktyviai dalyvavo „Giedros“ įsikūrime, parinko jai šūkį – „Į kalną, į viršūnes!“, ir rašytoja Marija Pečkauskaitė–Šatrijos Ragana.
Apie „Giedros“ įsikūrimą Ona Gaigalaitė-Beleckienė savo atsiminimuose rašė:
Giedra mano akyse tebestovi, kaip jungtis ir bendradarbiavimas tyrų, gerų, jaunų širdžių, kopiant į kalno viršūnes. Vienos giedrininkės buvo aktyvesnės, kitos pasyvesnės, bet visų veidai giedri, rankos ištiestos bendram darbui. Studentės tuo laiku buvo švyturiai mūsų liaudyje. Nežinau tokių, kurios nebūtų įsipareigojusios dirbti ir talkinti, organizuoti ar vadovauti kokiame nors visuomeninio darbo bare – kas švietimo, auklėjimo, kas socialinės globos, kas labdarybės, kas motinos ir vaiko, kas mergaičių ir našlaičių globoje, kas spaudos darbe. Per studentiškas atostogas, kas vykdavo į provinciją, į kaimus, kiekviena gaudavo pavedimą – suorganizuoti kursus, paskaityti paskaitą, surengti minėjimą ar kokį renginį, parodą ir t. t. Draugovėje telkėsi ir atskiri būreliai, kaip antai Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė) subūrė studenčių literačių grandinę „Trylika“, kurios ryžosi bendromis jėgomis versti skandinavų moterų kūrybą, nes skandinavų tautos lietuvių širdžiai buvo arčiausia, – Sigrid Unset, Malva Talvio, Selma Lagerlef, Sali Salimen ir kt. Būrelio narės bandė plunksną savojoj kūryboj. Kitas būrelis pasišventė samarietiškiems darbams – ėjo slaugyti sergančios rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės. Užrašinėjo jos mintis, kūrybos nuotrupas, vedė jos dienoraštį. Mėgstančios sportą ir gracingą šokį buvo susitelkusios į sporto būrelį, kuriam vadovavo sportininkė Petronėlė Sarukaitytė-Dineikienė.
Giedrininkės aktyviai dirbo kaimo jaunimo organizacijoje – Pavasario sąjungoje ir Katalikių moterų draugijoje. Baigusios studijas giedrininkės buvo vadinamos „vyresniosiomis giedrininkėmis“, jos tęsė savo veiklą įvairiuose katalikiškos akcijos baruose.
Giedrininkių veiklą 1940 m. nutraukė bolševikų okupacija – buvo uždraustos visos katalikiškos organizacijos ir didelė dalis giedrininkių 1941 m. ištremta į Sibirą, kur daug jų dėl žiaurių gyvenimo sąlygų (šalčio ir bado) ten ir žuvo. 1944 m., antrą kartą į Lietuvą užplūstant bolševikams, dalis giedrininkių su savo šeimomis pasitraukė į Vakarus, buvo išblaškytos po svečias šalis, tačiau neužmiršo savo idealų ir, kiek buvo galimybių, vėl būrėsi.
- Korporacijos šūkis „Į kalnus, į viršūnes", o tikslas – išugdyti moteriškumą, padėti tapti susipratusia katalike ir savo profesijos specialiste.
Gaja
Medikų korporacija „Gaja" įsteigta 1928 m., atkurta 2005 m. gruodžio 16 d., veikia iš esmės LSMU MA. Ateitininkų medikų korporacija „Gaja“, įgyvendindama korporantiškumo idėją, vadovaujasi ateitininkų ideologija ir vienija jos narius profesiniu pagrindu. Korporacijos veiklos kryptys bei uždaviniai – saviugda ir visuomeninis veikimas. Siekia ugdyti profesinį pašaukimą, formuoti krikščioniška pasaulėžiūra grįstą žmogaus sampratą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, tobulėti profesinėje srityje, užsiimti savišvieta, įgyti katalikui inteligentui būtinų žinių apie pasaulį, prisidėti prie universiteto akademinės bendruomenės klestėjimo. Remia ir palaiko vienas kitą, siekia sukurti stiprią korporacijos bendruomenę.
Korporacijos emblema (ženklas) – puplaiškio šakutė ir auksinės spalvos žaltys tamsiai raudoname dugne. Spalvos – tamsiai raudona viršuje, viduryje balta siauresnė, geltona apačioje.
Juostelė – 1–1,5 cm pločio su korporacijos spalvomis, rišama per dešinį petį. Kepurė – tamsiai raudonos spalvos, viršuje kairėje – emblema, šono apačioje – juostelė iš korporacijos spalvų.
- Korporacijos šūkis – „Gajus kūnas – budri dvasia“. Jo autorius – prof. Stasys Šalkauskis.
Grandis
Korporacija „Grandis“ Adolfo Damušio iniciatyva buvo įkurta VDU 1932 m. kaip ateitininkų vyrų technikų korporacija, kuomet techninių specialybių studentai ateitininkai nusprendė, kad nori veikti kartu ir spręsti ne tik techninės pažangos, bet ir socialinės raidos Lietuvoje uždavinius. Korporacijos Grandis siekius puikiai apibūdina Mindaugas Bloznelis savo straipsnyje „Studentų technikų ateitininkų korporacija Grandis“: „Grandis akcentavo socialinį narių sąmoningumą ir daug dėmesio skyrė visuomeniniam narių pasiruošimui vadovauti <...> ir drausmingumui, skatino iniciatyvą“. Tuo metu grandiečiai didelį dėmesį skyrė mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimui (A. Damušis sukūrė lietuviško cemento formulę), energetikai, elektrotechnikai. Prasidėjus sovietinei okupacijai visų studentų korporacijų veiklos buvo nutrauktos, tad „Grandis“ buvo priversta veikti nelegaliai. 1944 m. vykusiame studentų ateitininkų sąjungos posėdyje buvo nutarta korporacijos veiklą laikinai sustabdyti. Dauguma grandiečių įsitraukė į pasipriešinimo organizacijų veiklą. „Grandis“ buvo atnaujinta Vokietijoje, po to JAV. 1999 m. Kaune (KTU) buvo akurta kaip mišri korporacija, vienijanti vyrus ir moteris.
- Korporacijos šūkis: „Draugiškumas, tarpusavė parama!"
Narsa
Studentų ateitininkų abstinentų korporacija „Narsa" tarpukariu veikė VDU, vienijo vyrus palaikančius blaivybės idėją.
Birutė
Studenčių ateitininkių korporacija „Birutė" vienijo studentes palaikančias blaivybės idėją. Įsteigta 1928 m.
Istorija
1905−1914 m. laikotarpyje prasidėjo ateitininkų judėjimas. Ši mokslus einančio jaunimo organizacija, pasirinkusi šūkiu „Visa atnaujinti Kristuje“ įkurta 1910 m.
1911 m. Kaune pradėtas leisti draugijos žurnalas „Ateitis“. Jis Lietuvoje ėjo iki 1940 m. Po karo kartu su pasitraukusia į Vakarus intelegentija "Ateitis" leidimas persikėlė į Vokietiją ir po to į JAV, kur buvo leidžiamas iki 1998 m. Nuo 1999 m. vėl leidžiamas Lietuvoje.
Lietuvoje ateitininkams vadovavo Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas, Pranas Kuraitis.
1921 m. gruodžio 6−8 d. ateitininkų sąjūdis tapo organizacija (kai įvyko studentų ir moksleivių konferencija bei priimtas statutas). Vėliau ateitininkai aktyviai veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, skatindami steigimąsi ir veiklą kitų organizacijų: krikščionių darbininkų sąjūdžio, pavasarininkų, kitų katalikiškų organizacijų. Jų pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui. Visas katalikų veikimas reiškėsi per inteligentiją, išaugusią ateitininkų gretose.
1927 m. Palangoje įvykusioje konferencijoje įsisteigė Ateitininkų federacija su trimis sąjungomis: moksleivių, studentų, sendraugių − ateitininkų, kurie jau baigę mokslus ir savarankiškai gyvena.
1930 m. tautininkų partija uždraudžia moksleivių ateitininkų sąjungos veiklą[3].
Abiejų sovietinių okupacijų laikotarpiu (1940 m. ir nuo 1944 m.) ateitininkų veikla laikoma antivalstybine[4].
Lietuvoje iškilus Sąjūdžio bangai, 1989 m. lapkričio 25−26 dienomis Vilniuje įvyko ilgai lauktas Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas.
1990 m. Lietuvoje atsikuria ateitininkų studentų ir moksleivių sąjungos.
Asmenybės
- Vygantas Malinauskas (g. 1972 m.) - teisininkas, visuomenės veikėjas, Ateitininkų federacijos pirmininkas
- Arvydas Petras Žygas (1958–2011) – Ilinojaus universiteto (JAV) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, ateitininkijos Lietuvoje atkūrėjas.
Šaltiniai
- ↑ Mindaugas Bloznelis. „Lietuvių frontas“, „Į laisvę“. Kaunas, 2008.
- ↑ Ateitininkų federacija. Ateitininkų veikla: korporacija „Kęstutis“
- ↑ Kunigas Alfonsas Lipniūnas. Biografija
- ↑ Mindaugas Bloznelis. „Studentų technikų ateitininkų korporacija „Grandis””, Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2006
- Ateitininkų federacija
- Kęstutis Skrupskelis. Ateities draugai: ateitininkų istorija (iki 1940 m.). – Knygos leidimą. parėmė Ateitininkų fondas, LR Kultūros ministerija, Lietuvos Mokslo Taryba. (Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programa). Redaktorius Petras Kimbrys. Ikonografė Rūta Chlomauskaitė. Dailininkė Dainė Galinienė. Maketuotoja Violeta Boskaitė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2010 (Vilnius : Petro ofsetas). – 798, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm. – Ateitininkų istorijos šaltiniai: p. 780-782. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 783-798. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-95059-2-3 (įr.)
- Ateitininkų federacija
- Ateitininkų federacijos tinklalapis
- Šiaurės Amerikos ateitininkai