Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Ateizmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vienas iš siūlomų ateizmo simbolių, stilizuotas atomo modelis

Ateizmas (nuo gr. ἄθεος (atheos), iš a 'ne, be' (neigiamasis afiksas) + theos 'dievas') – filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas. Plačiąja prasme ateizmas - netikėjimas dieviškumu, dar alternatyviai vadinamas nonteizmu.

Dažnai tapatinamas su agnosticizmu, nors agnostikai teigia, kad neaišku, ar dievas egzistuoja, ar ne. Kartais – kad neįmanoma žinoti, ar jis egzistuoja, ar ne. Dažnai ateizmas klaidingai tapatinamas su netikėjimu jokiais antgamtiniais reiškiniais (siela, vaiduokliais ir panašiai). Tarybų Sąjungoje buvo įprasta su ateizmu sieti aktyvią kovą (vadinamas karingasis ateizmas) prieš bet kokius religinius tikėjimus. Tačiau šiuo metu tokią aktyvią poziciją daugelis šaltinių siūlo vadinti atskiru antiteizmo terminu, teigdami, jog daugelis ateistais laikytinų žmonių tokių pažiūrų nesilaiko.

Turinys

Etimologija

Žodis ἄθεος "Laiške į Efesianą".

Būdvardis ἄθεος Senovės graikų kalboje reiškė 'bedievis'. Taip pat šis žodis tapo dažnai vartojamas nuo V amžiaus pr. m. e., jis virto ἀσεβής ('nepagarbus') sinonimu ir įgavo naujus apibrėžimus: „nutrauktas ryšių su dievu“, „atsisakęs dievo“ ir „nedievobaimingas“. Taip pat atsirado daiktavardis ἀθεότης ('ateizmas'). Romėnų rašytojas Ciceronas žodį ἄθεος lotyniškai transliteravo į atheos, jis tapo labai populiarus tarp krikščionių ir pagonių.

Angliškasis atheism kilo iš prancūzų athéisme 1587 metais. Pirmą kartą anglų kalboje panaudotas 1571 m. žodis atheist reiškė 'asmenuo, kuris atsisakė arba netiki dievais'. Terminas атеист rusų kalboje atsirado 1577 m. Vėliau pasirodė ir susiję žodžiai: deistas (1621 m.), teistas (1662 m.), teizmas (1678 m.) ir deizmas (1682 m.). Dėl ateizmo įtakos 1700 m. deizmas ir teizmas pakeitė savo reikšmes, deizmas virto filosofijos dalimi, o teizmas tikėjimo.

Sąvoka ateizmas XVIII a., Europoje reiškė netikėjimą monoteizmo religijomis. Tik dėl globalizacijos XX a. ateizmas atrado naują visų dievų netikėjimo reikšmę.

Apibrėžimas

Kombinuota diagrama, parodanti santykį tarp silpnojo ir stipriojo bei numanomojo ir aiškiojo ateizmų.

Vyksta dažni ginčai dėl ateizmo apibrėžimo ir klasifikacijos. Daugelis negali nuspręsti apie ką eina kalba, ar ateizmas neigia visas antgamtines jėgas. Buvo pasirinkti keli ateizmo klasifikavimo būdai.

Ateizmo diapazonas

Kadangi yra gausa nuomonių apie religijas, jų dievus ir kitas antgamtines jėgas susidarė daug ginčų dėl ateizmo termino reikšmės. Šį terminą galima suprasti kaip netikėjimą dievais, antgamtinėmis jėgomis arba visų šių dalykų nebuvimo teigimu.

Silpnasis ir stiprusis ateizmai

Kai kurie filosofai ateizmą skirsto į stiprųjį (teigiamąjį) ir į silpnąjį (neigiamąjį). Stiprusis ateizmas neigia dievų buvimą, o silpnasis kitus teiginius. Pagal šį būdą žmonės skirstomi į teistus, silpnuosius ir stipriuosius ateistus, agnostikai laikomi silpnaisiais ateistais. Terminai silpnasis ir stiprusis atsirado neseniai, tačiau teigiamasis ir neigiamasis ateizmas vyravo ir seniau.

Numanomasis ir aiškusis ateizmai

Ateizmas dar skirstomas į numanomąjį ir aiškųjį. Numanomojo ateizmo požiūris atsiranda dėl išsilavinimo trūkumo, pavyzdžiui, naujagimis laikomas ateistu, nes jis nieko nežino apie teizmą, o aiškusis ateistas yra žmogus, kuris sąmoningai neigia antgamtinių jėgų buvimą. Šį klasifikavimo būdą sukūrė Džordžas Hamiltonas Smitas.

Ateizmo formos

Plačiausias ateizmo apibrėžimas yra tarp praktinio ir teoriško ateizmo. Skirtingos teoriško ateizmo formos įgyja tam tikrą logišką problemos išaiškinimą ar filosofinį argumentą, o praktiniam ateizmui nereikalingas joks specifinis argumentas.

Sokratas, filosofas visiškai netikėjęs dievais.

Praktinis ateizmas

Apateizmas, praktinis (pragmatinis) ateizmas - tam tikra filosofinio požiūrio į dievus forma, kuomet žmogui iš esmės nerūpi ar dievai egzistuoja bei kiti teologiniai ir religiniai klausimai. Apateistu gali būti tiek teistas, tiek ateistas, tiek agnostikas. Pragmatinis ateistas dievo egzistavimo klausimą laiko visiškai neįdomiu ir nesvarbiu žmogaus gyvenime bei veikloje.

Praktinis ateizmas gali būti įvairių formų:

  • tikėjimo veiklos nebuvimas;
  • interesų susijusių su religijomis nebuvimas;
  • visiškas religinių klausimų ignoravimas;
  • išsilavinimo trūkumas.

Teoriškas ateizmas

Teoriškas ateizmas aiškiai nustato argumentus prieš dievų egzistavimą, ieškomi bendri teistiniai paaiškinimai. Teoriškos priežastys įgauna įvairias psichologines, sociologines, metafizines, ekonominės ir epistemologines formas.

Epistemologinis ateizmas

Epistemologinė ateizmo forma teigia, kad žmonės negali pažinti dievų ar nustatyti jų egzistavimo, nes žmogus filosofiškai negali nustatyti savo hipotezių. Ši ateizmo forma grindžiama agnosticizmu, vengiama klausimo apie galutinę tikrovę.

Metafizinis ateizmas

Metafizinio ateizmo forma yra pagrįsta metafizikos kryptimi, monizmo pažiūra, kad visa tikrovė yra vieninga. Metafizikos ateistai aiškiai paneigia nefizinių būtybių egzistavimą, dažniausiai jų tyrinėjimų objektai yra panteizmas, deizmas ir panenteizmas.

Psichologiniai, sociologiniai ir ekonominiai ateizmai

Psichologiniai, sociologiniai ir ekonominiai ateistai tarpusavyje panašūs, visi jie teigia, kad tikėjimas dievais ir religijos yra socialinės funkcijos, panaudotos valdžioje engti darbininkų klasės. Istorikas Eduardas Gibonas savo veikaluose rašė: „Visi Romos imperijos religiniai kultai buvo teisingi gyventojams, melas filosofams ir nauda valdininkams.“

Karlas Marksas gyveno loginio ateisto pažiūromis.

Loginis ateizmas

Loginių ateistų pažiūra grindžiama omnipotencijos paradoksu, kad dievai negali egzistuoti, nes visagalybės paradoksas parodo, kad visagalė būtis yra visagalė, todėl negalima, kad ji būtų nevisagalė. Paradoksas tyrinėja, ar visagalis gali apriboti savo galias, ar ne. Bet kokio atsakymo atveju atsiranda prieštaravimas, ar dievas - visagalis egzistuoja.

Antropocentrinis ateizmas

Antropocentrinis (aksiologinis) ateizmas tyrinėja ne dievus, o žmonijos gamtą. Joje ieškomi visi ateistinių klausimų atsakymai, antropocentriniai ateistai mano, kad problemų sprendimams nereikalingas dievų egzistavimas. Tokie ateistai palaiko antžmogio ir savęs kūrimo teoriją.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Ateizmo istorija.

Ateizmo terminas atsirado XVI a. Prancūzijoje, nors jo sąvoka viešpatavo jau Senovės Egipto, Vedų civilizacijos ir Antikos laikais.

Senovės Egiptas

Senovės Egipte buvo sukurtas kritikuojantis teizmą kūrinys „Arfisto daina“, tai ko gero buvo pirmasis ateizmą palaikantis dokumentas.

Ankstyvosios indų religijos

Pirmosios ateizmo mokyklos susikūrė induizmo religijoje. Viena iš jų buvo materialistinės filosofijos mokykla čarvaka, kuri susidarė VI amžiaus pr. m. e. Indijoje. Joje buvo mokomi chemijos pagrindai ir neigiami antgamtinių jėgų egzistavimai. Taip pat dar buvo Sankhjos mokykla, kuri teigė, kad dievai neegzistuoja, kadangi jų egzistavimo neįmanoma įrodyti.

Antika

Ateizmo tema buvo populiari ir antikos laikais, Graikijos poetas ir „pirmasis ateistas“ Diagoras (V amžiaus pr. m. e.) labai ryškiai kritikavo religijas. Jis teigė, kad religijos yra tik žmonijos išmonė. Atomistas Demokritas viską tyrinėjo tik materialistiniais būdais, o sofistai Protagoras ir Prodikas turėjo ateistines pažiūras. Filosofas Sokratas buvo laikomas ateistu, nes visiškai ignoravo dievų buvimą.

381 metais Romos Imperijoje ateistus pradėjo kaltinti erezija ir persekioti.

Nuo Ankstyvųjų viduramžių iki Renesanso

Ateizmas viduramžiais buvo retenybė, daugelis buvo tikintieji, tačiau atsirado žmonių, kurie turėjo ir kitokią nuomonę. Viljamas Okamas teigė, kad žmogus negali tyrinėti dievų, nes tam trukdo nominalistinės bei psichologinės ribos. Okamos pasekėjai buvo Džonas Vyklifas, Janas Husas ir Martynas Liuteris.

Renesanso laikais atsirado daugiau ateizmo tyrinėtojų. Leonardas da Vinčis vykdė begalę eksperimentų, ginčijosi su religijos atstovais. Nikolas Makiavelis ir Fransua Rablė kritikavo tikinčiųjų bendruomenes.

Naujieji laikai

reformacijos sąjūdžio pradžioje religijos bendruomenių valdžia nusilpo, susidarė žymiai daugiau ateizmo filosofų. anglų filosofas Tomas Hobsas neigė antgamtinių jėgų egzistavimą, o vokietis Paulas Golbachas atvirai pasisakė esąs ateistu.

Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu ateizmas virto laisvai kalbama tema, 1793 m. norėta uždrausti krikščionybės mokymą.

Labiausiai ateizmą XIX amžiaus pabaigoje išpopuliarino filosofai - laisvamaniai: Ludvikas Andreasas Feuerbachas, Artūras Šopenhaueris, Karlas Marksas ir Frydrichas Nyčė.

XX amžius

XX a. ateizmas tapo plačiai minimas įvairių mokslininkų darbuose. Filosofas ir matematikas Bertranas Raselas tvirtino, kad visų pasaulio dievų neegzistuoja, jie tik išmonė. Britas Alfredas Ayeras teigė, kad religijos požiūriai nelogiški ir neįmanomi patvirtinimui. Džonas Diujis viską tyrinėjo be tikėjimo mokymų.

Nuo 1956 m. Indijoje bei pasaulyje prasidėjo aktyvus ateistų sąjūdis, prasidėjo kova prieš induizmą ir brahmanus, buvęs Albanijos pirmininkas Enveris Hodžas uždraudė visas religines bendruomenes savo šalyje.

Po Berlyno sienos griuvimo ateizmo banga nurimo, tačiau vistiek šis filosofinis požiūris išliko populiarus.

Demografija

Ateistų pasiskirstymas pasaulyje

Sudėtinga pasakyti ateistų skaičių pasaulyje, daugelis ateizmo sąvoką supranta įvairiai. Taip pat yra žmonių, kurie dėl diskriminacijos ir persekiojimo nepasisako savo nuomonės.

2005 metais buvo atlikta pasaulinė apklausa, kuri parodė, kad pasaulyje yra apie 11,9 % nereligingų žmonių, kurių gretose apie 2,3 % buvo ateistai. Šie skaičiai neapėmė ateistinėmis laikomų religijų atstovų. 2006 m. apklausa tarp suaugusiųjų parodė, kad labiausiai tikintys Europoje buvo italai (62 %), mažiausiai prancūzai (27 %). Prancūzijoje 32 % paskelbė save ateistais ir 32 % agnostikais. 18 % Europos Sąjungos gyventojų netiki Dievu, 27 % priima antgamtinės jėgos egzistavimą, 52 % tvirtina tikėjimą specifiniu dievu. 2006 m., australų apklausos „Kuri religija yra jūsų?“ atsakymai parodė, kad 34,7 % gyventojų neturėjo savo pasirinktos religijos, o 12,2 % prieštaravo apklausos klausimui.

Nuorodos

Vikiteka

Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: