Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Australija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Commonwealth of Australia
Flag of Australia.svg Australian Coat of Arms.png
(Detaliau) (Detaliau)
Australija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Kanbera
Didžiausias miestas Sidnėjus
Valstybės vadovai Elžbieta II Julia Gillard
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
7 682 5577,682,557 km²
768,255,700 ha
2,966,235.258 mi²
km² (6)
1 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
21 020 948 (51)
2.742.74 žm./km²
0.0274 žm./ha
7.097 žm./mi²
žm./km² (190)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
666,30 mlrd. $ (16)
32900 $ (15)
Valiuta Australijos doleris
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
nuo UTC+8 iki UTC+11
taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Konstitucinis aktas
Westminterio statutas
Australijos aktas
nuo Jungtinės Karalystės
1901 m. sausio 1 d.
1931 m. gruodžio 11 d.
1986 m. kovo 3 d.
Valstybinis himnas Australijos himnas
ISO kodas AU
ISO3 kodas AUS
ISO skaitmeninis kodas 036
FIPS kodas AS
GeoName kodas 2077456
Interneto kodas .au
Šalies tel. kodas 61
Commons-logo.svg Vikiteka: AustralijaVikiteka

Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma pietų žemė).

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Australijos istorija

Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų.[2] Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.

Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).

1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m. Atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m. Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. – Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių, kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms.

Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir 1901 m. įsikūrė Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos, Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą.

1931 m. Vestminsterio statutas, kurį Australija priėmė 1942 m., nutraukė didžiąją dalį konstitucinių Australijos ir Jungtinės Karalystės ryšių. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio imigracija buvo ribojama, įsileidžiant tik baltuosius imigrantus.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Australijos politinė sistema

Naujasis federacinio parlamento pastatas Kanberoje

Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo Anglijos karalienė, kuriai atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirmininko pageidavimą formaliai skiria karalienė. Praktiškai karalienės vaidmuo yra tik simboliškas.

1999 metais surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo.

Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvavimas rinkimuose piliečiams nuo 18 m. yra privalomas, už nedalyvavimą rinkimuose skiriama bauda.

Australija yra britų Tautų Sandraugos narė.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Australijos valstijos

Australijos valstijos ir teritorijos

Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurinė teritorija), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džarvio įlankos teritorija). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t. y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.

Valstijos

Teritorijos

Geografija

Pagrindiniai straipsniai: Australijos geografija, Australijos klimatas

Nuotrauka iš palydovo

Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40 % teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.

Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.

Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2228 metrų).

Didžiausi miestai:

Australijos flora ir fauna

Pagrindiniai straipsniai: Australijos augmenija ir Australijos gyvūnija

Koala lipa į eukaliptą

Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80 % gyvūnų ir augalų, kurių nerandama kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt.

Didelę žalą žemynui padarė žmonių atvežti gyvūnai ir augalai: kaktusai, rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.

Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:

  1. Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptai (600 rūšių, užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.), palmės, bambukai, figos smaugikės, medinis papartis, araukarijos.
  2. Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinai (užauga iki 30 m).
  3. Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Auga skrebai – eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sąžalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.

Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Australijos ekonomika

Australijos ekonomika – vakarietiško tipo, mišraus pobūdžio, klestinti ekonomika. Australijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra šiek tiek didesnis, nei Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Australijos gyventojai

Didžioji dalis Australijos gyventojų gyvena netoli pakrantės. Paplūdimys yra svarbi australų identiteto dalis.

Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų.

Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų, škotų ir airių kilmės australai, tuo tarpu teritorijose dažniausiai kitų tautybių gyventojai, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų saloje – kinų, o Kokosų salose – malajų.

Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.

Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1971 m. ir 2012 m.
1971 m. 1976 m. 1991 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m.
12 755 638 13 915 500 16 849 496 18 051 000 17 889 100 18 532 200
2000 m. 2001 m.sur. 2003 m. 2006 m. 2012 m. -
18 766 578 19 485 278 20 008 700 19 852 879 21 020 948 -

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Australijos kultūra

Australijos kultūros šaknys yra Europoje, paskutiniu metu šalies kultūrą stipriau veikia JAV kultūra. Pirmasis teatras įkurtas 1830 m. Sidnėjuje ir vadinosi Theatre Royal.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. Gillespie, R. (2002). Dating the first Australians. Radiocarbon 44:455–72

Australijos vyriausybės tinklalapiai:

Australijos profilis:

Bendros žinios apie Australiją:

Australija žemėlapiuose:

Australijos laikas ir orai:

Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: