Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Austrija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republik Österreich
Flag of Austria.svg Austria Bundesadler.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Austrija žemėlapyje
Valstybinė kalba vokiečių[1]
atskiruose regionuose kroatų, slovėnų ir vengrų[2]
Sostinė Viena
Didžiausias miestas Viena
Valstybės vadovai Haincas Fišeris Verneris Faimanas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
83 85883,858 km²
8,385,800 ha
32,377.574 mi²
km² (112)
1,3 %
Gyventojų
 - 2012 m. [3]
 - Tankis
 
8 429 991 (89)
100.53100.53 žm./km²
1.005 žm./ha
260.373 žm./mi²
žm./km² (74)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
279,50 mlrd. $ (34)
35500 $ (10)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Pasirašymas
Austrijos sutartis
1955 m. liepos 27 d.
Valstybinis himnas Austrijos himnas
ISO kodas AT
ISO3 kodas AUT
ISO skaitmeninis kodas 040
FIPS kodas AU
GeoName kodas 2782113
Interneto kodas .at
Šalies tel. kodas 43
Commons-logo.svg Vikiteka: AustrijaVikiteka

Austrija (vok. Österreich), oficialiai - Austrijos Respublika (vok. Republik Österreich) – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų - žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Austrijos istorija.

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka taip pat ir Čekija bei Vengrija.

XVI a.-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija buvo 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje esančios teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas Austria atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo XIII a.

Iki XVIII a. lyginant su aplinkinėmis šalimis Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

Austrijos imperijos herbas

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį, 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlandas).

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m., jos sienos galutinai susiformavo 1922 m.

UNO-City (JT būstinė Vienoje)

1938 m. kovo 12 d. įvyko Anšliusas ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija užėmė rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį užėmė JK ir JAV. JAV, JK, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 m. gegužės 15 d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Austrijos politinė sistema.
Austrijos parlamento rūmai Vienoje

Valdymo forma - federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundespräsident), renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).[2]

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai liečia žemių interesus (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo įstatymas negali būti priimtas.[2]

Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).[2]

Austrija yra Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD, ESBO narė.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Austrijos žemės.

Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9 žemės[2], anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės išskyrus Vienos miestą, kuris yra miestas-žemė (skliausteliuose – administraciniai centrai):

Austria states numbered.png
  1. Aukštutinė Austrija (Lincas)
  2. Burgenlandas (Eizenštatas)
  3. Forarlbergas (Brėgencas)
  4. Karintija (Klagenfurtas)
  5. Štirija (Gracas)
  6. Tirolis (Insbrukas)
  7. Viena
  8. Zalcburgo žemė (Zalcburgas)
  9. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Austrijos geografija.
Žvilgsnis į Grosgloknerį, aukščiausią Austrijos kalną.

Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės (Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės, Vienos miškas), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras.

Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydleris (356 km², 4 m gylio), Ateris (46,5 km², 171 m gylio), Gmundas (25,6 km², 200 m gylio).

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (3797 m). Kiti 5 aukščiausi Vienos taškai: Vildšpicė (3768 m), Veiskugelis (3739 m), Grosfenedigeris (3674 m), Similaunas (3606 m) ir Groses Viesbachhornas (3564 m). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas - Hedvighofas (114 m).

Austria satellite unannotated.jpg

Austrija ribojasi su Vokietija (784 km), Čekija (362 km), Italija (430 km), Vengrija (366 km), Slovakija (91 km), Slovėnija (330 km), Šveicarija (164 km) ir Lichtenšteinu (35 km).

Klimatas

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia - slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo - pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Austrijos ekonomika.
Vynuogynai yra svarbi Austrijos žemės ūkio dalis

Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).[4]

2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.[5]

Viena buvo penktas pagal turtingumą NUTS-2 regionas Europoje (žr. Europos ekonomika), BNP vienam gyventojui čia buvo 38 632 eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis Londonas, Liuksemburgas, Briuselis - sostinės regionas ir Hamburgas.[5]

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais (20022006) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3 proc.[6] Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Bank Austria centrinė būstinė Vienoje

Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių - kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) - auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:

  • Žemės ūkis – 3 %
  • Pramonė – 37 %
  • Aptarnavimo sfera – 60 %

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: Viena, Gracas, Lincas, Šteiras.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Austrijos demografija.
Viena, kartu su savo priemiesčiais, yra beveik 9 kartus didesnė už antrą pagal dydį Austrijos miestą Gracą

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 8,357 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai - vakarinė Alpių dalis. Vienoje ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių:

Oficiali šalies kalba yra vokiečių, kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra turkų (2,3 %), kroatų (1,6 %), vengrų (0,5 %) ir bosnių (0,4 %). Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti angliškai ir 10 % - prancūziškai.[7]

Pasak 2001 m. surašymo, austrai sudaro 91,1 % šalies populiacijos, iš buvusios Jugoslavijos kilę žmonės - 4 %, turkai - 1,6 %, vokiečiai - 0,9 %, kiti - 2,4 %.[2] 1938 m. vien Vienoje Austrijos žydų bendruomenei priklausė daugiau nei 200 000 žmonių, bet antrojo pasaulinio karo metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti[8], todėl 2001 m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8 100 žydų.[9]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1971 m. ir 2012 m.
1971 m. 1981 m. 1991 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
7 456 403 7 554 814 7 795 786 8 065 166 8 065 146 8 102 175 8 140 122
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2011 m.sur. 2012 m. -
8 206 534 8 265 925 8 298 923 8 331 930 8 404 252 8 429 991 -

Religija

Bažnyčia Vienoje

Pasiskirstymas pagal religijas (2001 m. surašymo duomenys):[2][9]

Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[10]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Austrijos kultūra.
Vienos operos Wiener Staatsoper" pastatas.

Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias Halštato ir Lateno kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant Šventosios Romos imperijos sudėtyje. 1156 m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai – Italija, Vokietija, Vengrija ir Bohemija.

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas erelis, augalas gencijonas.

XVIII a. ir XIX a. Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų taipogi tradicijų kaip Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę Europos kultūros sostinėmis - tai Gracas (2003 m.) ir Lincas (2009 m.). Austrijos kultūra užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas (vok. Österreichisches Kulturforum). 8 statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:

Muzika

Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbiu muzikos naujovių centru. XVIII a. ir XIX a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami Habsburgu. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas ir Johanas Štrausas be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintoju. Vienos statusas kaip kultūros centras, pradėjo kilti jau XV a. pradžioje.

Literatūra

Austriją išgarsino prozininkai Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas, Tomas Bernhardas, Francas Kafka, Robertas Muzilis, poetai Georgas Traklis, Francas Verfelis, Francas Grilparceris, Raineris Marija Rilkė, Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai - tarp jų Eva Ibbotson.

2004 m. Nobelio literatūros premija skirta Elfrydei Jelinek.

Dailė

„Der Kuß“ („Bučinys“) žymiausias austrų meninko Gustavo Klimto kūrinys

Austrijos dailė, aukštumas pasiekė apie 1900 m. kai Viena tapo Jugendo (moderno atmaina apie 1900 m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, Gustav Klimt, Koloman Moser, Oskar Kokoschka, Egon Schiele, Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.

Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio relizmo Vienos mokykla (vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus), vėlyvoji Siurrealizmo atšaka. Šiam judėjimui, su savo abstrakčiai dekoratyviniais paveikslais, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra Akcionizmas susikūręs 1960-aisiai m., kuris susikūrė svyruojant tarp teatro ir tapybos. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.

Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

Architektūra

Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, Otto Wagner, Richard Neutra, Adolf Loos, Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. Zalcburgo[11], Graco[12] ir Vienos[13] senamiesčiai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Sportas

2008 m. Austrijoje vyko XIII Europos futbolo čempionatas (kartu su Šveicarija).

Santykiai su Lietuvos Respublika

Vaizdas:Vilnius meeting Lithuania vs Austria.ogg Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

2011 m. liepos 14 d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį metu, kai žuvo 14 Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24 valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu Europos arešto orderiu ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.

Kita informacija

Šaltiniai

  1. "Austria." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Online: 2009-05-31. Nuoroda tikrinta 2009-05-31.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 CŽV Pasaulio faktų knyga: Austrija
  3. World Gazetteer.
  4. "Austria." International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-04-22.
  5. 5,0 5,1 Regional GDP per inhabitant in the EU27, Eurostat duomenys
  6. Real GDP Growth – Expenditure Side, Austrijos Nacionalinio Banko duomenys
  7. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  8. Expulsion, Deportation and Murder - History of the Jews in Vienna Vienna Webservice
  9. 9,0 9,1 "Census 2001: Population 2001 according to religious affiliation and nationality (German)." (PDF) Statistik Austria. Nuoroda tikrinta December 17, 2007.
  10. "(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis." (PDF)
  11. "Historic Centre of Salzburg." UNESCO.
  12. "Historic Centre of Graz." UNESCO.
  13. "Historic Centre of Vienna." UNESCO.

Vyriausybė

Turizmo tinklalapiai

Žemėlapiai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: