Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Bankas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bankasinstitucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos.

Turinys

Bankų istorija

Žodis bankas yra kilęs iš itališko banca, o šis kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia suolą. Terminas kilo Šiaurės Italijos skolintojams dirbant lauke ar dideliuose kambariuose, kur kiekvienas skolintojas turėjo savo suolą ar stalą.

Seniausius modernios bankininkystės pirmtakus galima rasti senovės Mesopotamijoje. Buvo skolinama užstatant derlių, priimami indėliai, už kuriuos buvo mokami procentai. Romoje pinigų keitėjai vadinti argentariae. Romos imperijai žlugus ir Europoje įsigalėjus natūriniam ūkiui bankininkystė faktiškai išnyko. Bankų atgimimas susijęs su prekybinių santykių augimu vėlyvaisiais viduramžiais.

Šiuolaikinių bankų šaknis galima rasti viduramžių Italijoje, kurioje iš pinigų keitėjų XII-XIII a. atsirado pirmieji bankininkai, kurie kartu su pinigų keitimu priiminėjo saugojimui indėlius, užsiėmė pinigų persiuntimu ir skolino pinigus kitiems. Iš pradžių indėliai buvo priimami tik saugojimui, o už tai buvo imamas mokestis. Pirmieji bankai atsirado Florencijoje, kuri buvo tapusi stambiu prekybos centru. Pirmosios stambiausios bankininkų šeimos Florencijoje buvo Bardi, Peruzzi ir Acciaiuoli. šios šeimos XIV a. pradžioje atsidarė savo filialus praktiškai visuose svarbesniuose Europos miestuose ir faktiškai valdė popiežiaus finansus. 1345 m. Anglijos karaliui Eduardui III vengiant grąžinti per Šimtametį karą susikaupusias skolas, stambiausios bankininkų šeimos patyrė didelius sunkumus ir galiausiai prarado savo įtaką. Po to meto stambiausių bankininkų bankroto tarp 1348 ir 1392 m. didelį banką su gausybe filialų sukūrė Vieri di Cambio de' Medici. Beje, XIII a. Italijos regione Lombardijoje nuo bankininkystės verslo atskilo ir ilgainiui atskiromis kreditavimo institucijomis tapo lombardai, teikiantys lombardinius kreditus.

1406 metais Italijos Genojos mieste įkurtas Banco di San Giorgio.

XVII a. didesni bankai pradeda kurtis ir kitose Europos valstybėse. Prekyboje iškilus Olandijos reikšmei 1609 m. įsikuria Amsterdamo bankas, kuris turėjo didelį autoritetą iki XVIII a. pabaigos, kai paaiškėjo, kad gautus indėlius daugiausia yra išskolinęs miestui ir Olandų Rytų Indijos bendrovė. Žlugus pasitikiėjimui banku jis buvo likviduotas.

Tipiškos bankų paslaugos

Kiekvienas bankas teikia skirtingas paslaugas, priklausomai nuo banko tipo bei šalies, bet paprastai visi bankai teikia šias paslaugas:

Bankų tipai

Bankai gali būti kelių rūšių:

  • Centrinis bankas – valstybės bankas, koordinuojantis vertybinių popierių ir bankų sistemos veiklą. Centrinio banko pagrindinis tikslas yra reguliuoti pinigų pasiūlą, užtikrinti ekonominį stabilumą ir mažą infliaciją.
  • Komercinis bankas – kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Skiriami:
  • Investicinis bankas – teikia įvairias investicines paslaugas – užsiima vertybinių popierių prekyba, padeda susilieti bendrovėms ar įsigyti įmones kitoms bendrovėms bei rūpinasi vertybinių popierių platinimu;
  • Privatus bankas – Privačioji bankininkystė paprastai apima kompleksines konsultavimo, investavimo, mokesčių planavimo ir kitas finansines paslaugas;
  • Taupomasis bankas – tradiciškai teikia tik taupymo ir skolinimo paslaugas.
  • Nebankiniai finansiniai tarpininkai:
    • Kredito unija - kooperaciniais pagrindais fizinių asmenų savanoriškai įsteigta ir nustatyta tvarka įregistruota įstaiga. Kredito unija telkia savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, teikiant savitarpio paskolas;
    • Indėlių ir paskolų įstaiga - JAV būdingi finansinų tarpininkai, kurie paprastai surenka lėšas iš smulkių taupytojų taupomųjų indėlių pavidalu ir po to jas skolina vartotojams ilgiasniam laikotarpiui;
    • Hipotekos agentūra - JAV būdingi finansinų tarpininkai, kurių paskirtis - praplėsti antrinę būsto paskolų rinką sukuriant vertybinius popierius iš būsto paskolų hipotekos pavidalu.

Bankai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje veikia:

9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai:

  1. SEB bankas
  2. Swedbank (buvęs Hansabankas)
  3. DNB bankas
  4. Bankas Snoras
  5. Ūkio bankas
  6. Šiaulių bankas
  7. Medicinos bankas
  8. Citadele bankas (buvęs Parex bankas)
  9. Bankas Finasta

7 užsienio bankų filialai:

  1. Danske bankas (buvęs Sampo bankas)
  2. Bankas Nordea
  3. Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas
  4. AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
  5. BIGBANK AS filialas
  6. MP Investment Bank hf. filialas Baltijos šalyse
  7. Skandinaviska Enskilda Banken AB, Vilniaus filialas

5 užsienio bankų atstovybės:

  1. Akcinės bendrovės RIETUMU BANKA atstovybė
  2. AP Anlage & Privatbank AG atstovybė Vilniuje
  3. Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybė Kaune
  4. Balti Investeeringute Grupi Pank AS atstovybė
  5. Raiffeisen Bank Polska S. A. atstovybė Vilniuje

Taip pat Lietuvoje veikia 191 ES bankas veikiantis LR neįsteigus filialo[1].

Nuorodos

Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Šaltiniai

Vikiteka