Barbadosas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barbados
Flag of Barbados.svg Coat of Arms of Barbados.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Barbadosas žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Bridžtaunas
Didžiausias miestas Bridžtaunas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
431431 km²
43,100 ha
166.409 mi²
km² (181)
-
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
278 550 (170)
646.29646.29 žm./km²
6.463 žm./ha
1,673.891 žm./mi²
žm./km² (7)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
5,10 mlrd. $ (153)
18200 $ (44)
Valiuta Barbadoso doleris (BBD)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC-4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1966 m. lapkričio 30 d.
Valstybinis himnas Barbadoso himnas
ISO kodas BB
ISO3 kodas BRB
ISO skaitmeninis kodas 052
FIPS kodas BB
GeoName kodas 3374084
Interneto kodas .bb
Šalies tel. kodas 1-246
Commons-logo.svg Vikiteka: BarbadosasVikiteka

Barbadòsas (angl. Barbados) – valstybė-sala Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salose tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Barbadoso istorija.

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

1518 m. indėnų gyvenamą Barbadoso salą užėmė ispanai. 1625 m. sala tapo Didžiosios Britanijos kolonija. Pradėtos kurti tabako, o nuo XVII a. vidurio - cukranendrių plantacijos. 1628 m. pradėtas statyti Bridžtaunas.

Darbams buvo gabenami juodaodžiai iš Afrikos. 1834 m. Barbadose buvo panaikinta vergovė, bet kova prieš britų valdžią stiprėjo. 1876 m. sukilimas reikalavęs federacijos (su kitomis britų kolonijomis) buvo numalšintas. XX a. pirmoje pusėje Barbadose sustiprėjo kova dėl nepriklausomybės.

1950 m. įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1958-1962 m. Barbadosas buvo Vest Indijos federacijos dalimi. 1966 m. Barbadosas paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, tačiau liko Tautų Sandraugos dalimi.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Barbadoso politinė sistema.

Valdymo formakonstitucinė monarchija. Šalies vadovas – Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, kuriai šalyje atstovaujamas generalgubernatoriaus. Dabartinis gubernatorius nuo 1996 m. birželio 1 d. yra generolas seras Clifford Husbands.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmų parlamentas, sudarytas iš aukštesniųjų rūmų - Senato ir žemesniųjų - Nacionalinės Asamblėjos. Senatą sudaro 21 narys, skiriami ministro pirmininko ir opozicijos lyderio, o Nacionalinę Asamblėją - 30 narių, renkamų visuotiniu balsavimu, penkeriems metams. Barbadose vyrauja dvipartinė sistema. Šiuo metu valdžioje yra Demokratinė darbo partija, o opozicijoje - Barbadoso leiboristų partija. Nuo 2008 m. šalies vyriausybės vadovo pareigas eina David Thompson. Barbadoso sostine?

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Barbadoso parapijos

Barbados parishes numbered.png

Barbadosas suskirstytas į 11 parapijų:

  1. Kristaus bažnyčia
  2. Šv. Andriejus
  3. Šv. Jurgis
  4. Šv. Jokūbas
  5. Šv. Jonas
  6. Šv. Juozapas
  7. Šv. Liucija
  8. Šv. Mykolas
  9. Šv. Petras
  10. Šv. Pilypas
  11. Šv. Tomas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Barbadoso geografija

Barbadosas yra labiausiai į rytus nutolusi Karibų jūros sala. Jos ilgis - 34 km. Barbadosas susidaręs iš koralinių klinčių, salos paviršus palyginti lėkštas, išskyrus kelias kalvas šiaurėje. Vakarinėje pakrantėje daug balto smėlio paplūdimių, o rytinė pakrantė uolinga. 80 % dirbamos žemės auginamos cukranendrės. Saloje rasta naftos, kuri patenkina trečdalį valstybės energijos poreikių. Barbadosas vadinamas „mažąja Anglija“, nes saloje laikomasi britų papročių ir yra daug tradicinių angliškų pastatų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Barbadoso ekonomika

Barbadosas priklausomas nuo cukranendrių. Eksportuojamas romas, cukrus, melasa. Kitą dalį eksporto sudaro rūbai, baldai, elektros ir elektriniai prietaisai, gaminiai iš plastiko. Paplitusi žvejyba. Valdžia eksploatuoja naftos ir dujų telkinius. Turizmas Barbadose uždirba daugiau pelno nei cukraus gamyba.

Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui Barbadosas pasaulyje užima 51 vietą.[2]

Turizmo pajamos šalyje sumažėjo 2001-2002 m. laikotarpyje dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio JAV. 2003 m. pajamos stabilizavosi, o nuo 2004 m. nuolat auga.

Manoma, kad 2006 m. šaliai buvo didžiausių statybų metais, nes tuo metu buvo baigti vieni didžiausių šalies istorijoje statybų projektai.[3]

Šalies piniginis vienetas yra doleris, kurio šimtoji dalis yra centas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Barbadoso demografija

2009 m. duomenimis šalyje gyveno 284,589 gyventojai (180 vieta pasaulyje). Beveik 90 % gyventojų yra kilę iš Afrikos. Kitą dalį sudaro žmonės kilę iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Kinija, Indija, JAV ir Kanada.

Vidutinė gyvenimo trukmė Barbadose yra 77 metai. Kartu su Kinija, Barbadosas yra daugiausiai šimtamečių gyventojų tenkančių visiems gyventojams turinti šalis pasaulyje. Šalies gyventojų raštingumas siekia 97,6 %.

Oficiali Barbadoso kalba yra anglų kalba. Tačiau vietiniai kalba tam tikra sava tartimi, vadinama barbadoso-anglų kalba.

Dauguma (95 %) Barbadoso gyventojų išpažįsta krikščionybę. Iš jų 40 % yra pasirinkę Anglikonų bažnyčios tikėjimą.

Vieni žymiausių Barbadose gimusių žmonių yra lengvaatletis Obadele Thompsonas, futbolininkai Ashley Cole ir Theo Walcottas, daininkė Rihanna.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2012 m.
1990 m. 1996 m. 1997 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2007 m. 2010 m. 2012 m.
260 490 261 000 262 000 263 400 250 012 273 987 276 302 278 550

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Barbadoso kultūra

Sportas

Pagrindinis straipsnis: Barbadoso sportas

Kaip ir visose Karibų regiono šalyse, kurias buvo kolonizavusi Didžioji Britanija, Barbadose labai populiarus kriketas. Šalies kriketo komanda žaidžia jungtinėje 15 Karibų regiono šalių Vest Indijos kriketo komandoje. Barbadose vyko 2007 m. pasaulio kriketo čempionato finalinės rungtynės.

Olimpinis sprinto čempionas Obadele Thompson, gimęs Barbadose, populiarina šalyje lengvąją atletiką.

Taip pat šalyje populiarumą įgauna kitos sporto šakos - krepšinis, tinklinis, netbolas.

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: