Beninas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
République du Bénin
Benino vėliava Benino herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Beninas žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Porto Novas
Didžiausias miestas Porto Novas
Valstybės vadovai Yayi Boni
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
112 622 km² (99)
1,8 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
8 971 944 (92)
79.66 žm./km² (97)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
8,93 mlrd. $ (142)
1100 $ (173)
Valiuta CFA frankas (XOF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1960 m. rugpjūčio 1 d.
Valstybinis himnas Benino himnas
ISO kodas BJ
ISO3 kodas BEN
ISO skaitmeninis kodas 204
FIPS kodas BN
GeoName kodas 2395170
Interneto kodas .bj
Šalies tel. kodas 229
Commons-logo.svg Vikiteka: BeninasVikiteka

Benino Respublika (Beninas; anksčiau – Dahomėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Togu vakaruose, Nigerija rytuose, Burkina Fasu bei Nigeriu šiaurėje. Pietuose prieina prie Gvinėjos įlankos.

Turinys

Etimologija

Skirtingai nei dažnai manoma, Benino valstybė neturi nieko bendro su garsiausia Benino civilizacijos valstybe - Benino karalyste, kuri nuo XV a. klestėjo Nigerijos teritorijoje. Istoriškai ši teritorija nuo XVI a. buvo vadinama Vergų krantu, o vėliau - Dahomėja. Tik 1945 m. valstybė pakeitė savo pavadinimą, kadangi Dahomėjos respublika turėjo labai neigiamą įvaizdį aplinkinėse Afrikos šalyse dėl vergovinės praeities.

Naujasis vardas buvo parinktas pagal Benino įlanką, kuri skalauja valstybės krantus. Įlanka savo ruožtu yra gavusi pavadinimą nuo istorinės Benino karalystės.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Benino istorija, dar žiūrėti: Vergų krantas (Benino civilizacija)

Dabartinio Benino teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Beninas, pietryčių Gana ir Togas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos. Dabartinio Benino teritorija buvo apgyvendinta daugiausia fonų etininės grupės, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Pakrantės fonai įkūrė prekybines valstybėles Hvedą, Jakiną, Hogbonu ir kitas. Šiauriau jų, šalies gilumoje klestėjo galingos vergovinės Ardros ir Dahomėjos valstybės. Pastaroji XVII a. įgijo hegemoniją pietiniame Benine (panašiai kaip Ašantis įsigalėjo Aukso krante vakaruose, dabartinėje Ganoje).

Šiaurinė Benino dalis buvo daugiau veikiama iš musulmoniškos Sahelio civilizacijos. Didelę dalį šiaurės rytų Benino valdė hausų kultūros karalystė Borgu, o šiaurės vakarų Benine susikūrė gentinės karalystės Gvandė (barbai), Džugu.

Europiečiai (portugalai ir olandai) Vergų kranto pakrantėje pasirodė XV a. XVII a. europiečiai dabartinio Benino pakrantę pavertė vienu stambiausiu vergų prekybos tašku Afrikoje. XIX a. čia įsitvirtino Prancūzijos imperija, kuri nukariavo nusilpusią Dahomėją, o vėliau skverbėsi gilyn į žemyną, prisijungdama ir musulmoniškas karalystes šiaurėje. Taip suformuota Prancūzijos Dahomėjos kolonija, kuri įėjo į Prancūzijos Vakarų Afrikos sudėtį.

1958 m. kolonijai suteiktas autonominis statusas Prancūzijos sudėtyje, o 1960 m. rugpjūčio 1 šalis gavo visišką nepriklausomybę kaip Dahomėjos Respublika. Pirmieji 10 nepriklausomybės metų buvo neramūs, vyko kovos etniniu pagrindu. Sourou Apithy, Hubert Maga ir Justin Ahomadegbé – trys to meto politiniai lyderiai, priklausantys skirtingoms etninėms grupėms, kurie 1970 sutarė sudaryti trišalę prezidentinę tarybą. 1972 tarybą nuvertė marksistas (vėliau propagavęs kapitalistinę sistemą) Mathieu Kérékou, valdęs iki pat 1991. Jo valdymo laikais, 1975 m. Dahomėjos Respublika pervadinta į Benino Respubliką, siekiant išvengti nemalonių pavadinimo konotacijų su kadaise nekenčiama vergovine Dahomėjos valstybe.

Mathieu Kérékou 1991 pralaimėjo rinkimus, bet vėl grįžo į valdžią 1996.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Benino politinė sistema

Benino parlamentą (Assemblée Nationale) sudaro 83 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose kas 5 metus. Vyriausybės ir valstybės vadovas Prezidentas, renkamas kas 5 metus. Prezidentas skiria ministrus. Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau 2 kadencijoms. Prezidento amžiaus limitas – 70 metų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Benino depertamentai

Beninas suskirstytas į 12 departamentų:

  1. Alibori
  2. Atakora
  3. Atlantique
  4. Borgou
  5. Collines
  6. Donga
  7. Kouffo
  8. Littoral
  9. Mono
  10. Oueme
  11. Plateau
  12. Zou

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Benino geografija

Benino žemėlapis

Benino šiaurėje yra Nigerio upė, pietuose – Benino įlanka. Šalies centre yra Benino aukštuma. Dauguma gyventojų gyvena pakrantės rajonuose, ten yra didžiausi miestai – Porto Novas ir Kotonu (Cotonou). Šiaurėje – savanos ir apysausės lygumos.

Klimatas – karštas ir drėgnas. Drėgnieji sezonai: balandis-liepa ir rugsėjis-lapkritis.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Benino ekonomika

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Benino gyventojai

Didžioji gyventojų dalis gyvena šalies pietuose. Beninas turi margą etninę sudėtį, susidedančią iš įvairių Afrikos tautų. Pasiskirstymas pagal religiją (2002 m. surašymas)[2]:

Pasak 2002 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 34,7 % (vyrų - 47,9 % , moterų - 23,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 59 metai (vyrų - 57,83 m., moterų - 60,23 m.).[2]

Gyventojų amžiaus struktūra [2] :

  • 0-14 metų: 45,2 %
  • 15-64 metų: 52,1 %
  • virš 65 metų: 2,6 % (2009 m. apsk.)

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,2 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 3 300 (2007 m. apsk.)[2]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1992 m. ir 2012 m.
1992 m. 2002 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
4 925 253 6 752 469 7 395 040 7 612 145 8 971 944

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Benino kultūra

Kita informacija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: