Biržų rajono savivaldybė
Biržų rajono savivaldybė | |||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |||||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | ||||||||||||||||||
Apskritis: | Vėliava Panevėžio apskritis | ||||||||||||||||||
Centras: | Biržai | ||||||||||||||||||
Meras: | Regimantas Ramonas | ||||||||||||||||||
Gyventojų: | 28 205 (2011 m.) | ||||||||||||||||||
Plotas: | 1476 km² (16) | ||||||||||||||||||
Tankumas : | 19 žm./km² | ||||||||||||||||||
Tinklalapis: | Savivaldybės tinklalapis | ||||||||||||||||||
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | Biržų rajono savivaldybėVikiteka | ||||||||||||||||||
|
Biržų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurėje, Latvijos pasienyje. Centras – Biržai.[1]
Geografija
Biržų rajono savivaldybės plotas 1476 km² (2,3 proc. Lietuvos ploto). Savivaldybės teritorija yra Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Jos paviršius aukštėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Didžiausias aukštis 88 m ties Einoriais, mažiausias – 21 m ties Nemunėlio vidurupiu. Teritorijos šiaurės vakaruose yra dalis Linkuvos kalvagūbrio.
Geologija
Biržų krašto vidurio ir šiaurės vakarų dalyje yra apie 8000 karstinių įgriuvų. 4,5 proc. teritorijos užima durpynai, didžiausias, 1400 ha Purvų-Butniūnų durpynas. Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai, yra smėlžemių, salpžemių, durpžemių, šlynžemių, pavieniais ploteliais apie Biržus – kalkžemių.
Iš naudingųjų iškasenų paminėtini gipsas, žvyras (Paąžuolė, Veliškėnai, Dukurniai ir kiti telkiniai), mineralinis vanduo (Likėnai), durpės, dolomitas.
Klimatas
Sausio vidutinė temperatūra 5,7 °C, liepos – 16,7 °C. Per metus iškrinta vidutiniškai 605 mm kritulių.
Vandenys
Biržų rajono savivaldybės šiaurės rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų riba teka Nemunėlis, vidurine dalimi – jo intakas Apaščia, vakarine – Mūšos intakas Tatula. Yra 17 ežerų, 2 tvenkiniai, iš jų didžiausias – seniausias Lietuvoje dirbtinis Širvėnos ežeras.
Miškai
Miškingumas – 26,4 proc. Daugiausia miškų yra teritorijos rytuose, didžiausi – Biržų giria, Vabalninko šilas, Salamiesčio miškas, Medžvalkių miškas. Vyrauja beržynai, mišrieji miškai.
Tatula prie Pabiržės
|
Istorija
- Išsamiau žr. Biržų rajonas
Biržų rajono savivaldybė įsteigta pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą,[2] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Biržų rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Biržų rajono Liaudies deputatų taryba. Biržų rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Biržų rajono savivaldybės tarybai.
2009 m. vasario 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-16 įsteigtos 56 seniūnaitijos, papildomu spalio 26 d. sprendimu Nr. T-292 jų skaičius sumažintas iki 54.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
2001 | 1476 | 35417 | 7 kaimo seniūnijos |
|
2011 | 28 171 | 8 seniūnijos | 2 miestai, 4 miesteliai, 458 kaimai, 59 viensėdžiai |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m. | ||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[3] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
43 654 | 41 347 | 40 666 | 38 515 | 35 417 | 33 498 | 28 205 | ||
|
Biržų rajone 2007 m. buvo 33 498 gyventojų, 1 % visų Lietuvos gyventojų. 98 % gyventojų – lietuviai, 1 % – rusai, be to, gyvena lenkai, baltarusiai, žydai, latviai, totoriai. Miesto gyventojų 53,7 %. Gyventojų tankumas 26 žm./km². Veikia 15 tradicinių religinių bendruomenių, iš kurių didžiausios katalikai, evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai.
Gyvenvietės
Rajone yra:
- 2 miestai – Biržai ir Vabalninkas;
- 4 miesteliai – Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė ir Papilys;
- 538 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Biržai – 15262
- Vabalninkas – 1328
- Biržų kaimas – 874
- Nemunėlio Radviliškis – 729
- Rinkuškiai – 703
- Medeikiai – 656
- Kirdonys – 492
- Naciūnai – 455
- Germaniškis – 429
- Parovėja – 402
|
Žymūs žmonės
- Alis Balbierius, poetas, publicistas
- Jurgis Bielinis, knygnešys
- Vytautas Bimba, krepšinio treneris, teisėjas
- Kazys Binkis, poetas, rašytojas, dramaturgas
- Romualdas Brazauskas, krepšinio arbitras
- Stanislovas Dagilis, poetas, vertėjas
- Borisas Dauguvietis, režisierius, pedagogas
- Vladas Garastas, krepšinio treneris, Kauno ir Biržų garbės pilietis
- Povilas Gasiulis, pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis veikėjas
- Martynas Yčas, teisininkas, politikas, bankininkystės ir pramonės kūrėjas, publicistas, redaktorius, VDU ir VU garbės daktaras
- Alfonsas Jakubėnas, teisininkas, poetas, politinis veikėjas
- Kazys Jakubėnas, rašytojas, vertėjas, pasipriešinimo dalyvis
- Julius Janonis, poetas
- Irena Jašinskaitė, kalbininkė
- Petras Kalpokas, dailininkas–tapytojas, profesorius
- Povilas Karoblis, pedagogas, profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas
- Apolinaras Likerauskas, choro ir orkestro dirigentas, dainininkas (bosas), pedagogas
- Algirdas Linkevičius, krepšinio snaiperis
- Jonas Mekas, filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvis“
- Valentinas Mikelėnas, advokatas, teisėtyrininkas (civilistas ir procesualistas), VU profesorius
- Dalia Mikoliūnaitė, aktorė, „Teatriuko" trupės įkūrėja, vadovė
- Povilas Morkūnas, inžinierius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis
- Leonardas Peseckas, lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras
- Vladas Rekašius, poetas, žurnalistas, vertėjas
- Adolfas Sabaliauskas (Žalia Rūta), kanauninkas, tautosakininkas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas
- Žydrūnas Savickas, sportininkas, galiūnų sportas
- Petras Skodžius, rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis
- Austra Skujytė, sportininkė, lengvoji atletika
- Jonas Strielkūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas
- Kazys Škirpa, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, diplomatas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas
- Veronika Šleivytė, dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė
- Matas Tamonis, energetikas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius
- Kazimieras Vasiliauskas, katalikų kunigas, monsinjoras.
Savivalda
1989 m. Biržų rajonui priklausė 7 apylinkės, 2 rajoninio pavaldumo miestai (Biržai, Vabalninkas), 3 miesteliai (Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Papilys), 463 kaimai, 56 viensėdžiai. 1995 m. vietoj Biržų rajono įsteigta Biržų rajono savivaldybė.[4]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Biržų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Biržų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Rajone yra 8 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Biržų miesto seniūnija (Biržai)
- Nemunėlio Radviliškio seniūnija (Nemunėlio Radviliškis)
- Pabiržės seniūnija (Pabiržė)
- Pačeriaukštės seniūnija (Pačeriaukštė)
- Papilio seniūnija (Papilys)
- Parovėjos seniūnija (Parovėja)
- Širvėnos seniūnija (Biržai)
- Vabalninko seniūnija (Vabalninkas)
Švietimas ir ugdymas
2002 m. savivaldybėje buvo 1 gimnazija, 5 vidurinės mokyklos, 10 pagrindinių, 1 jaunimo, 19 pradžios mokyklų, 3 darželiai mokyklos, 5 lopšeliai-darželiai, muzikos mokykla, sporto mokykla.
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005–2012 m.[5]
Abiturientų skaičius (2005-2012) |
---|
100
200
300
400
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
|
2008 m. Biržų rajono savivaldybėje buvo šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Biržų Atžalyno vidurinė mokykla
- Biržų Aušros vidurinė mokykla
- Biržų gimnazija
- Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla
- Germaniškio pagrindinė mokykla
- Kratiškių pagrindinė mokykla
- Kučgalio specialiojo ugdymo centras
- Kvetkų pagrindinė mokykla
- Medeikių pagrindinė mokykla
- Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla
- Pabiržės pagrindinė mokykla
- Papilio pagrindinė mokykla
- Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinė mokykla
- Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Biržų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
- Lenkija Tčevas, Lenkija
- Vokietija Verderis, Vokietija
- Rusija Kurskas, Rusija
- Latvija Aizkrauklė, Latvija
Kultūra
Savivaldybėje yra 20 kultūros centrų, 35 bibliotekos, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Balio Sruogos, Boriso Dauguviečio memorialiniai muziejai.
Ekonomika
Visoje Biržų rajono savivaldybėje pagaminama 0,7 % Lietuvos pramonės produkcijos. Daugiausia pramonės įmonių yra Biržuose, kur sukoncentruota lininių verpalų ir audinių (bendrovė „Siūlas“), alaus, duonos gamyba, medžio apdirbimas.
Žemės ūkio naudmenos užima 64,5 % teritorijos. 46,9 % pasėlių yra javai, 2,6 % bulvės, dar auginami pašariniai augalai, linai, cukriniai runkeliai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 2,3 % visų Lietuvos javų, 3,5 % linų pluošto, 1,6 % cukrinių runkelių, 1,8 % bulvių (2000 m.). Išplėtota ekologinė žemdirbystė, veikia Tatulos programa. 2000 m. pagaminta 2 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (2,3 % pieno).[6]
Susisiekimas
Per Biržų rajono savivaldybę eina plentai Biržai-Rokiškis, Biržai-Kupiškis, Biržai-Pasvalys. 1977 m. nutiestas naftotiekis Navapolackas–Ventspilis–Mažeikiai dėl gedimų Rusijoje uždarytas. Veikia dujotiekio atšaka Vilnius-Ryga, elektros tiekimo linija Panevėžys-Pliavinios. Siaurasis geležinkelis Biržai-Panevėžys nebenaudojamas.
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 211 psl.
- ↑ Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Zigmantas Noreika. Biržų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 241 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.
- ↑ Julius Taminskas. Biržų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 241 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.