Biržai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biržai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Birzai.jpg   
2006Birzupilis.jpg

Biržai
56°12′11″N 24°45′29″E / 56.203°N 24.758°E / 56.203; 24.758 (Biržai)Koordinatės:56°12′11″N 24°45′29″E / 56.203°N 24.758°E / 56.203; 24.758 (Biržai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija: Biržų miesto seniūnija
Gyventojų: 12 465 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Bìržai
Kilmininkas: Bìržų
Naudininkas: Bìržams
Galininkas: Bìržus
Įnagininkas: Bìržais
Vietininkas: Bìržuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-41001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: BiržaiVikiteka

Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio, 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Biržų rajono savivaldybės, Širvėnos seniūnijos centras, Biržų miesto seniūnija, parapijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (senamiestis ir piliavietė).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šventyklos:
Legenda pomnik.svg Laisvės paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės, pastatytas 1931 m. (skulptorius Robertas Antinis. Jame vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu. 1946 m. paminklas sovietų susprogdintas, 1990 m. atstatytas naujoje vietoje (skulptorius Robertas Antinis-jaunesnysis).
Havezate 0gr.gif Astravo dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimas ir ugdymas:
Japanese Map symbol (Library).svg Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-41001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Gfi-set01-stadium.png Keli stadionai



Biržuose yra kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, joje įsikūręs Biržų muziejus „Sėla“, įkurtas 1928 m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais.

Turinys

Geografija

Birzu regioninis parkas.png
Biržų miesto teritorija 2010 m.

Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į 3 dalis:

Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Biržai OpenLayers žemėlapyje
Biržai „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Biržai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Biržai

Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Biržai minimi 1415 m., kai Jogaila lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose. Gyvenvietė paminėta 1455 m. balandžio 14 d., kai Ldk Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki 1804 m.

Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta 1500 m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias RygaVilnius. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove. 1549 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą.

Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 15861589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo 1597 m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į gimnaziją. Kristupas Radvila Jaunasis (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės, kurias tuo metu Lietuvoje turėjo tik Vilnius. XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas, sugriauta Biržų pilis. 16611662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. 1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus. 1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje tarp ATR ir Rusijos valdovų pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta (švedai 1704 m. susprogdino), o miestas sudegintas per Šiaurės karą 1704 metais. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės. 1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė.

Nuo XIX a. 2-osios pusės miestas augo. 1880 m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsikūrė linų ir vilnos perdirbimo įmonės, veikė 3 malūnai, vartotojų bendrovė, spaustuvė, kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. 1908 m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs 19121915 m., 1918 m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. 1917 m. įkurta „Saulės“ gimnazija.

1919 m. gegužę bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys. Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys. 1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė. 1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.

1934 m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras, taip pat veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. – 1039 namai.

Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir vokiečių kariuomenės. Buvo sugriauta 70 proc. pastatų ir visas miesto centras. Liepos 29 dieną Ivano Bagramiano kariuomenė užėmė Biržus, tačiau vėl prarado per vokiečių kontrapuolimą, todėl vėliau su rezervu vėl paėmė Biržus rugpjūčio 6 d.

1941 m. ir 19441952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. 1944 m. spalio 26 d. Lietuvos partizanai iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.

Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių, buvo gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai.

1988 m. spalio 13 d. Biržuose įkurta „Sąjūdžio“ iniciatyvinė grupė, 1988 m. lapkričio 20 d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. 1994 m. į miestą nutiestas dujotiekis. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos–Latvijos sausumos sienos sutartis.

Pavadinimo kilmė

Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis – „beržynas“ „ruplusis beržas“, biržė – „beržynėlis“, biržtva – „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Manoma, kad apgyvendinant vietovę čia augę daug beržų. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai (o ne Biržiai). Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi Biržes; jos kilmininkas Biržų galėjo sąlygoti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą.[7]

Savivalda

Vladislovo Vazos privilegija Biržams

1589 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. Kovo 9 d. Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises, kurios atnaujintos 1642 m., 1644 m., 1685 m., 1701 m., 1744 m., 1777 m., 1780 m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės, patvirtintas Biržų herbas ir antspaudas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono pavaldumo miestu. 1997 m. patvirtintas dabartinis Biržų herbas.[8]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai  ? Upytės apskritis Trakų vaivadija
17951797 m.  ? Vilniaus gubernija
17971801 m.  ? Lietuvos gubernija
18011842 m.  ? Vilniaus gubernija
18421861 m.  ? Panevėžio apskritis Kauno gubernija
18611915 m. Biržų valsčiaus centras
19151919 m. Pasvalio apskritis
19191924 m. Biržų-Pasvalio apskritis
19241950 m. Biržų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Biržų apylinkės centras Biržų rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
nuo 1995 m. Biržų miesto seniūnija, Širvėnos seniūnijos centras Biržų rajono savivaldybės centras Panevėžio apskritis


Gyventojai

Biržų reformatų bažnyčia nuo Apaščios
Biržų žydų ir karaimų kapinės

1520 m. vasario 6 d. duomenimis Biržuose buvo 53 miestelėnų dūmai. Tai seniausios dokumentų patvirtintos žinios apie Biržų miestą. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų dvare gyvena 63 Biržų miestelėnai.

1570 m. istorijos šaltiniuose paminėta, kad Biržų kunigaikštystėje yra 12 vokiečių dūmų, užimančių 521 valaką. 1610 m. Biržuose surašyti 86 dūmai. 1662 m. Biržuose surašyta 114 namų, iš kurių 12 buvo valdiški: rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito, vaito padėjėjo, miesto raštininko namai, kalėjimas, budelio, kunigo, gydytojo ir mokytojo namai.

1666 m. liepos 1 d. gaisras sunaikino Biržų miestą. 1682 m. Biržuose surašyti 182 dūmai, bet 1731 m. Biržuose surašyta tik 90 kiemų, 1735 m. – 95 kiemai. 1764 m. Biržuose surašyti 154 kiemai, 1797 m. – 218 kiemų, 1803 m. – 212 kiemų, tačiau 1829 m. – tik 205 kiemai. 1841 m. surašyti 264 kiemai. 1880 m. Biržuose buvo 536 namai, iš jų 2 mūriniai, 3 odų dirbtuvės, 40 parduotuvių, dirbo keli šimtai amatininkų.[9]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1858 m.[3] 1891 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur.
2 000 2 682 3 000 4 413 5 315 5 705 8 281 8 624
1964 m.[10] 1970 m.sur. 1975 m.[11] 1976 m.[12] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
9 400 11 160 13 400 13 700 14 401 15 907 15 262 12 465
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Taip pat žr.:

Tautosaka


Sportas

Veikia 10 sporto klubų, Biržų aeroklubas, motoklubas. Mieste vyksta Biržų regata.

Futbolas

Ekonomika

Buvęs Biržų malūnas

Išvystyta tekstilės, ypač linų, maisto, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė AB „Siūlas“[30], lentpjūvė „Astravas“, įkurta 1993 m., grūdų malimo įmonė „Biržų grūdai“ (1994 m.), mėsos perdirbimo įmonė „Agaras“, „Biržų duona“ (1995 m.), „Biržų alus“ (1995 m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų statyba“ (1993 m.), „Biržų gelžbetonis“ (1996 m.), „Biržų žemtiekimas“ (1991 m.), medienos perdirbimo įmonė „Tyla“.

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Biržai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Биржи. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 894 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Биржи. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 259 psl. (rus.)
  4. Biržai wikimapia.org
  5. Biržai maps.vlasenko.net
  6. Biržai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 38–39 psl.
  8. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Biržai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 41 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  9. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
  10. Biržai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 238 psl.
  11. Biržai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis. - 167 psl.
  12. Biržai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 257 psl.
  13. 13,0 13,1 13,2 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  14. Jonas Marcinkevičius (1900–1953), jo raštai.
  15. Aleksandras Kuršaitis. Lietuviškai-vokiškas žodynas ... Göttingen. I – 1968, II – 1970, III – 1972, IV – 1973.
  16. Juozas Baltušis (1909–1991), jo raštai.
  17. Daugėliškis, Ignalinos r.
  18. Gegužinė, Kaišiadorių r.
  19. Upninkai, Jonavos r.
  20. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė (1886–1958), jos raštai.
  21. Gervėčiai, Astravo r., Gardino sritis, Baltarusija.
  22. G. Naktinienė, A. Paulauskienė, V. Vitkauskas. Druskininkų tarmės žodynas. Vilnius 1988.
  23. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2683 (161) fondas.
  24. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 422 psl.
  25. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2683 (160) fondas.
  26. 26,0 26,1 Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 423 psl.
  27. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2683 (158) fondas.
  28. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2683 (168) fondas.
  29. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 425 psl.
  30. AB „Siūlas“
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 32–35 psl.
  • Biržai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 668 psl.
  • Biržų istorijos apybraižos. – Vilnius: Danielius, 2006. – 338 p.: iliustr. – ISBN 9955-476-39-7
  • 1918–1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos (sud. Antanas Seibutis). – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2008. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-659-28-0
  • Biržų rajono savivaldybės interneto svetainė


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS