Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius
Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius. scan0014.jpg

Gimė 1910 m. gruodžio 24 d.
Ryga
Mirė 1990 m. lapkričio 11 d. (79 m.)
Vilnius

Vaikai

Gediminas Motuza Matuzevičius
Elga Boči


Veikla
tapytojas, mozaikininkas, grafikas

Alma mater Kauno meno mokykla

Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius (1910 m. gruodžio 24 d. Rygoje – 1990 m. lapkričio 11 d. Vilniuje) – dailininkas: tapytojas, monumentalistas, grafikas, publicistas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai - Matuzevičius Zigmas, Onos (1982-1963), amatininkas, verslininkas.
- Kazimiera Matuzevičienė, Petro (Gabnytė, 1889-1960), valstietė, darbininkė, namų šeimininkė.
Broliai - Vladislovas Matuzevičius (1913 m. Kupiškyje - 2000 Kaune).
- Zigmantas Matuzevičius (1918 m. Samaroje, Rusija - ...).

Šeima - žmona Elga Kaktyn (Pētersone)-Motuzienė-Borutienė (1917 m. gruodžio 5 d. Maskvoje – 2005 m. liepos 14 d. Vilniuje, palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse), filologė (VU, 1960).
Žmona - Malvina Matuzevičienė (Lauciūtė, ...)
Vaikai - Augustas Matuzevičius (1942 m. spalio 11 d. Uchtoje, Komija - 1943 vasario 18 d. Uchtoje, Komija).
- Gediminas Motuza-Matuzevičius (g. 1946 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje), geologas.
- Elga Motuzaitė (Boči) (1948 m. lapkričio 2 d. Vilniuje - 2002 m. kovo 6 d. Vilniuje), dailininkė, odininkė, baigė Talino dailės institutą.
- Milda Matuzevičiutė

Gyvenimo kelias

19281935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje pas J. Mikėną.

Buvo kairiųjų pažiūrų. 19321935 m. LKP narys. Su kitais 1932 m. įkūrė Revoliucinių menininkų kuopelę, 1933 m. – nelegalią spaustuvę „Raudonasis titnagas“, 1933 m. – Kauno meno mokyklos studentų korporaciją „Trys tulpės“, 1934 m. parengė almanachą „Žingsnis“. Nuo 1934 m. dirbo žurnale „Šluota“. 1935 m. slapta atvykęs į TSRS, apkaltintas šnipinėjimu, tapo tremtiniu, 19351945 m. dirbo dailininku Syktyvkare, Uchtoje.

1946 m. Valmieros (Latvija) teatro dailininkas. 19461952 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 19531963 m. Vilniaus „Dailės“ kombinato, 19631966 m. Ateizmo muziejaus dailininkas.

Kūryba

Nutapė portretų (Petras Cvirka 1948 m., Jonas Graičiūnas 1978]] m.), peizažų („Darbėnai“ 1958 m., ciklai „Kupiškio peizažai“ 1980 m., „Pamarys – Kintai“ 1984 m.), nuliejo akvarelių („Lungeliai“ 1973 m., „Stirnų slėnis“ 1979 m.). Sukūrė estampų („Darbo, duonos!“ 1934]] m., „Turgus“ 1956 m.), plakatų („Kovon bendru frontu prieš fašizmą“ 1933 m.), mozaikų (Kristaus galva Kauno Dievo kūno bažnyčios fasade, su J. Mikėnu, 1932 m., „Leninas“ 1957 m., 1963 m., 1975 m., Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1946 m., 1962 m., Vladas Rekašius 1983 m., visi portretai, Druskininkų biuvetės grindys, 1962 m.), scenovaizdžių. Kūrybai būdinga aktuali to meto tematika, revoliucinės nuotaikos. Parodose dalyvavo nuo 1946 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: