Bronys Raila
Bronys Raila | |
---|---|
| |
Gimė | 1909 m. kovo 23 d. Plaučiškiai, Rozalimo valsčius, Panevėžio apskritis |
Mirė | † 1997 m. balandžio 13 d. Los Andželas |
| |
Veikla | žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas, JAV lietuvis
|
| |
Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Bronys Raila (1909 m. kovo 23 d. Plaučiškių kaime, Rozalimo valsčius, Panevėžio apskritis – 1997 m. balandžio 13 d. Los Andžele) – žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
1919–1923 m. mokėsi Rozalimo vidurinėje mokykloje, 1927 m. baigė Panevėžio gimnaziją, 1927–1932 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete teatro meną, lietuvių, rusų, anglų kalbas ir literatūrą, 1932–1934 m. – Kauno konservatorijoje muziką ir dainavimą. 1939 m. baigė Paryžiaus universiteto Aukštąjį tarptautinių santykių institutą.
Buvo moksleivių organizacijos „Žiežirba“ narys, 1928–1930 m. laikraščių „Studentas“, „Žaizdras“ redakcijų narys, 1929 m. vasario 15 d. studentų demonstracijos organizatorius, suimtas. Vėliau – Lietuvos tautininkų sąjungos narys.
1930–1931 m. vienas iš almanacho „Trečias frontas“ ideologų ir redaktorių, 1932-1937 m. ir 1939-1940 m. Kauno valstybės radiofono spaudos apžvalgos redaktorius ir pranešėjas, 1936-1937 m. savaitraščio „Mūsų kraštas“ bendradarbis, 1937–1939 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Paryžiuje ir Vakarų Europoje. 1939 m. – žurnalo „Vairas“ redakcijos sekretorius, 1939-1940 m. – „Lietuvos aido“ dieninės laidos užsienio politikos redaktorius.
Rusų kariuomenei įžengus į Lietuvą, 1940 m. birželio 21 d. pabėgo į Vokietiją. Buvo vienas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) steigėjų, LAF propagandos komisijos pirmininkas. 1942 m. grįžo į Lietuvą, 1942-1944 m. – Šiaulių savaitraščio „Tėviškė“ teatro kritikas. 1944 m. emigravo į Prancūziją, 1948 m. – į JAV.
Nuo 1949 m. „Vienybės“ redaktorius Brukline, 1950-1951 m. – žurnalo „Nemunas“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos rezistencinės santarvės žurnalo „Santarvė“ vienas iš steigėjų ir redakcinės kolegijos narių, [1] 1951–1958 m. žurnalo „Santarvė“ atstovas Amerikoje. Nuo 1975 m. dirbo radijo stočių „Laisvė“, vėliau – „Laisvoji Europa“ lietuvių kultūros ir Lietuvos politinių įvykių komentatoriumi.
Daugiausia rašė Lietuvos užsienio ir vidaus politikos, kalbos ir žurnalistikos, dailės, teatro kritikos temomis. Pasirašydavo kriptonimu Bronius R., slapyvardžiais A. Daumantas, A. Valkiniškis, Jurgis Lengvenis, Algis Daujotas, J. Pajauta ir kt. Gyvendamas JAV, parašė ir išleido 14 rinkinių, į kuriuos sudėjo esė, literatūros kronikas, radijo komentarus, politikos ir kultūros straipsnius. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Bibliografija
- Barbaras rėkia, eilėraščiai, 1930 m.
- Tamsiausia prieš aušrą, publicistika, 1960 m.
- Iš paskendusio pasaulio, publicistika, 1962 m.
- Laumių juosta, publicistika, 1966 m.
- Dialogas su Lietuviais, 1970 m.
- Versmės ir verpetai, 1970 m.
- Paguoda, 1974 m.
- Bastūno maištas, 1977 m.
- Vaivos Rykštė: Šimtas prakalbų į Lietuvą, (1975–1979 m.), 1980 m.
- Kitokios Lietuvos ilgesys: Šimtas prakalbų į Lietuvą, (1980–1982 m.), 1983 m.
- Raibos agavos, 1983 m.
- Tave mylėti tegalima iš tolo, publicistika, 1986 m.
- Kryžkelės: radijo prakalbos į Lietuva (1986–1988 m.), publicistika, 1989 m.
- Kodėl antraip?, publicistika, 1991 m.
- Kitokios Lietuvos ilgesys, publicistika, 1993 m.
- Kuo alsavom, publicistika, 1994 m.
- Rašalo ašaros, publicistika, 1995 m.
- Nuo vakarykštės iki rytdienos: tautos laisvėjimo vaivorykštė, publicistika, 1996 m.
- Liudininko poringės: Minčių ir išgyvenimų pėdsakais (1944–1996 m.), publicistika, 1997 m.
Įvertinimas
- 1996 m. Vinco Kudirkos premija už knygą „Rašalo ašaros“.
- 1996 m. vasario 9 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
Šaltiniai
- Virtuali paroda, skirta 100-osioms B. Railos gimimo metinėms
- Bronys Raila. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 415-416 psl.
|