Centrinės Afrikos Respublika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republique Centrafricaine
Flag of the Central African Republic.svg Coat of arms of the Central African Republic-NEW.png
(Detaliau) (Detaliau)
Centrinės Afrikos Respublika žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Bangis
Didžiausias miestas Bangis
Valstybės vadovai Fransua Bozizė
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
622 984622,984 km²
62,298,400 ha
240,534.122 mi²
km² (43)
0 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
4 841 002 (119)
7.777.77 žm./km²
0.0777 žm./ha
20.124 žm./mi²
žm./km² (179)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
4,91 mlrd. $ (156)
1100 $ (173)
Valiuta CFA frankas (XAF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1960 m. rugpjūčio 13 d.
Valstybinis himnas Centrinės Afrikos Respublikos himnas
ISO kodas CF
ISO3 kodas CAF
ISO skaitmeninis kodas 140
FIPS kodas CT
GeoName kodas 239880
Interneto kodas .cf
Šalies tel. kodas 236
Commons-logo.svg Vikiteka: Centrinės Afrikos RespublikaVikiteka

Centrinės Afrikos Respublika – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Čadu, Sudanu, Pietų Sudanu, Kongo Demokratine Respublika, Kongo Respublika ir Kamerūnu.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Centrinės Afrikos Respublikos istorija

Per ikikolonijinį laikotarpį (iki XX a.) Centrinės Afrikos Respublikos teritorijoje egzistavo atskiri kultūriniai-istoriniai regionai, kurie vystėsi skirtingomis kryptimis. Pietvakarinė dalis, padengta Kongo džiunglėmis, aukštesnės kultūros neišvystė, tuo tarpu šiaurines Sudaninio klimato teritorijas labai stipriai veikė Sahelio civilizacija. Šiaurės vakarinė dabartinės respublikos dalis (gbajai) priklausė istoriniam Adamavos regionui, ir vietiniai gyventojai buvo laikomi kirdi dalimi. Šiauriausia valstybės teritorija buvo įtakojama Bagirmio valstybės kultūros.

XIX a. pradžioje teritorija tapo svarbiu vergų šaltiniu tiek Bagirmiui, tiek naujai susikūrusiam Adamavos emyratui. Pietrytinėje teritorijoje dar susikūrė Azandžių valstybė, kuri transportuodavo vergus į rytus. Tai nulėmė greitą teritorijos tuštėjimą.

CAR teritorijos kolonizacija prasidėjo 1889 m., kuomet iš pietryčių atvykęs Savorgnan de Brazza čia įkūrė Bangio gyvenvietę, kuri tapo Prancūzų Kongo dalimi. Vėlesnių ekspedicijų metu prancūzai pasiekė azandžių teritorijas, ir 1894 m. susitarė dėl sienų su Belgijos Kongu ir Vokietijos Kamerūnu. 1899 m. fiksuotos sienos su Britų Sudanu.

1904 m. bendroje Prancūzų Kongo kolonijoje išskirti trys administraciniai vienetai, kurių šiauriausias, - Ubangi-Šari - davė pradžią CAR teritorijai: tuo metu susiformavo siena su Kongo Respublika. Nors 1910 m. kolonijos vėl sujungtos į Prancūzijos Ekvatorinę Afriką, dalinimas išliko.

1958 m. Ubangi-Šari teritorijai buvo suteikta autonomija ir ji pavadinta Centrinės Afrikos Respublika. 1960 m. ji gavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos, bet iš karto prasidėjo kova dėl valdžios. Prezidentu tapus prancūzų remiamam David Dacko, šalyje įvesta vienpartinė sistema.

1965 m. pabaigoje įvykus kariniam perversmui, valdžioje įsitvirtino Jean-Bédel Bokassa, kuris 1976 metų pabaigoje Respubliką paskelbė imperija, o save - imperatoriumi. 1979 metais Centrinės Afrikos imperija sužlugo, ir prancūzai į valdžią sugrąžino David Dacko.

1981 m. vėl įvyko perversmas, kurio metu į valdžią atėjo prezidentas Andrė Kolingba. Jis išleido naują konstituciją ir rėmė savo etninę grupę, jakoma, kuri sudarė vos 4 proc. šalies gyventojų, bet kuri jo valdymo laikais įsitvirtino svarbiausiuose postuose.

1993 m. kylant demokratiniams judėjimams ir didėjant spaudimui iš Vakarų valstybių, Kolingba leido demokratinius rinkimus, kuriuos laimėjo Ange-Félix Patassé, daugiausia remiamas šiaurės vakarinių šalies rajonų. Jis ėmė šalinti iš postų jakoma. Jo valdymo metu gausėjo skandalų, kurie kėlė visuomenės nepasitenkinimą. Nepaisant to 1999 m. Patasė perrinktas, kas inspiravo didžiulius neramumus visoje šalyje. 2002 m. į Čadą pabėgęs generolas Fransua Bozizė užpuolė valstybę, nuvertė Patasė, ir 2003 m. išrinktas šalies prezidentu.

Politinė sistema

Centrinės Afrikos Respublika - prezidentinė respublika. Paskutiniai prezidento ir parlamento rinkimai vyko 2005 m. kovą.[2] Po jų prezidentu tapo François Bozizé.[3] Dabartinė konstitucija priimta per 2004 m. gruodžio 5 referendumą.

Administracinis suskirstymas

CAR prefektūros

Pagrindinis straipsnis: Centrinės Afrikos Respublikos prefektūros

Centrinės Afrikos Respublika yra padalinta į 14 administracinių vienetų - prefektūrų (préfectures) bei 2 ekonomines prefektūras (préfectures economiques), o sostinė Bangis sudaro atskirą komuną. Prefektūros savo ruožtu dalinamos į 71 subprefektūrą (sous-préfectures).

Prefekrūros:

Ekonominės prefektūros:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Centrinės Afrikos Respublikos geografija.

Centrinės Afrikos Respublika - prie jūros priėjimo neturinti valstybė Afrikos centre. Būdingas paviršius - kalvos, plynaukštės ir lygumos. Didžioji šalies dalis yra Azandės plynaukštėje, tačiau vakaruose, rytuose ir pietuose yra grantinių masyvų. Šiaurės vakaruose, Kamerūno pasienyje iškilusi aukščiausia šalies viršūnė - Ngaujis (1420 m).

Centrinės Afrikos Respublikos pietinės dalies upės priklauso Kongo upės baseinui - Ubangis, Mbomu, Sanga ir kt. Šiaurinėje dalyje yra Čado ežero baseinui priklausančių upių - Šario ir Logonės - ištakos. Rytinė šalies dalis siekia patį Nilo baseino pakraštį.

Šalies klimatas subekvatorinis, o pačiuose pietuose - ekvatorinis. Šiaurinėje dalyje būdingas gan ilgas sausasis laikotarpis. Ten metinis kritulių kiekis 1250 mm, o lietingasis laikotarpis trunka nuo liepos iki rugsėjo. Pietuose metinis kritulių kiekis viršija 1900 mm, o lietingasis laikotarpis tęsiasi liepos-spalio mėnesiais. Vidutinė metinė oro temperatūra 27-29 °C.

Didžiąją dalį CAR teritorijos dengia savanos, kurios skurdėja einant į šiaurę. Tik pačiuose pietuose yra išlikę tropinių miškų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Centrinės Afrikos Respublikos ekonomika

Didelė dalis Centrinės Afrikos žmonių dirba žemės ūkyje, nors tik 3 % žemės yra įdirbamos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai, batatai, sorgai ir bananai. Kakava, kaučiukas, įvairūs palmių produktai yra auginami šalies pietvakariuose. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra medvilnė, tabakas, kava. Mediena taip pat yra svarbus eksporto produktas. Galvijai auginami vakarinėje šalies dalyje.

Deimantai yra pagrindinis eksporto produktas šalyje. Šalies gamintojai apdirba maisto produktus, medieną, deimantus, bei gamina plataus vartojimo prekes.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Prancūzija, Belgija, Japonija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Centrinės Afrikos Respublikos demografija

Centrinės Afrikos Respublikoje 2009 m. gyveno virš 4,4 milijono gyventojų. Nuo 1960 m. jų skaičius padidėjo keturgubai. Tankiausiai gyvenamos pietinės ir vakarinės teritorijos, rečiausiai - šiaurės rytai.

Šalyje labai didelė tautinė-gentinė įvairovė: Ethnologue priskačiuoja apie 62 kalbas, kurių dauguma grupuojamos į didesnius etninius vienetus. Didžiausios etninės grupės yra:

  • gbajai (33 %, jiems priskiriama apie 8 giminingos kalbos-dialektai) - daugiausia išsidėstę vakarinėje šalies dalyje, dalis gyvena ir Kamerūne.
  • bandai (27 %, jiems priskiriama 16 kalbų-dialektų) - išsidėstę centrinėje šalies dalyje
  • manzai (13 %) - išsidėstę tarp gbajų ir bandų.
  • sarai (10 %) - šiauriausioje šalies dalyje gyvenanti tauta.
  • mbumai (7 %) - šiaurės vakariniame pasienyje gyvenanti tauta.
  • ngbakai (4 %) - išsidėstę tarp gbajų ir bandų, piečiau negu manzai, jiems taip pat priskiriamos smulkesnės subgrupės bofiai, ali.
  • jakomai (4 %) - išsidėstę pietiniame šalies pasienyje, netoli Bangasu miesto. Tai - viena ngbandžių tautos subgrupių.

Būdinga didelė kalbų įvairovė, tačiau kaip vietinė lingua franca vartojama sangų kalba, kuri yra kreolinė kalba, susidariusi iš ngabandžių kalbų ir prancūziškų žodžių. Prancūzų kalba naudojama kaip oficiali dokumentų kalba.

Pasak 2000 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių gyventojų raštingumas šalyje yra 48,6 % (vyrams - 64,8 %, moterims - 33,5 %). Vidutinė gyvenimo trukmė - 44,5 m. Struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 40,9 %
  • 15-64 m.: 55 %
  • 65 m. ir vyresni: 4,1 % (2009 m. apsk.)
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1988 m. ir 2012 m.
1988 m. 1996 m. 1997 m. 2003 m. 2012 m.
2 688 426 3 344 000 3 416 000 3 895 139 4 841 002

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Centrinės Afrikos Respublikos kultūra

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.