Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Chreptavičiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chreptavičiai
Odrowąż
Odrowąż
Pradininkas Jokūbas Chreptavičius
Titulas bajorai
Laikotarpis XV-XIX a.
Šalys LDK
Chreptavičių dvaras Ščiorsuose, XIX a. antra pusė, Napoleonas Orda
Chreptavičių dvaras Biešankovičiuose, XIX a. antra pusė, Napoleonas Orda

Chreptavičiai (lenk. Chreptowiczowie), kartais dar vadinami Chreptavičiais-Liutaurais arba Bohurinskiais (Voluinėje) – LDK didikų giminė, pirmą kartą užfiksuota XV a. pab. ir įtaką išlaikiusi iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.

Giminės herbas – Odrowąż. Jį sudaro balta strėlė raudoname lauke, tas pats herbas vaizduojamas ant povo uodegos virš šalmo. Todėl kartais giminės pradininku įvardinamas Vizgirdas, tokį herbą gavęs 1413 m. Horodlės unijoje. Tačiau Chreptavičių giminės memuaruose Joachimas Liutauras Chreptavičius giminės pradžia laiko XV a. ir savo pasakojimą pradeda nuo giminės tėvonijos – Ščiorsų (lenk. Szczorsy, brus. Шчо́рсы)[1] – padalinimo tarp Jokūbo Chreptavičiaus sūnų.

Nors XVII a. Voluinėje Chreptavičiai vadinti Bohurinskiais, tačiau jie yra tos pačios kilmės, kaip ir Liutaurai.[2]

Giminės atstovai užėmė aukštus LDK postus. XVIII a.-XX a. pr. valdė Glubokoje, Bešenkovičius, Šciorsų dvarą (Naugarduko vaivadijoje) ir Višnevo Ašmenos paviete (Vilniaus vaivadija).

Turinys

Giminės pradininkai

Vaitiekus Vijūkas Kojelavičius taip aprašo giminės pradininkus[3]:

Toliau giminės linijos vedamos pagal šio Bogdano vaikus

Bazilijaus linija

Liutauro linija

Martyno linija

  • Martynas Chreptavičius (?-1526) – LDK paiždininkis 1502–1504, arklininkas ir medžioklis 1505–1509. Už dalyvavimą Glinskio maište 1508 m. uždarytas į kalėjimą 1509–1511 m. Karaliaus maršalka nuo 1524 m. Vedė Fr. Owdotii Horskiej
    • Bogdanas - mirė bevaikis
    • daughter
    • Petras Chreptavičius - vedė Marijoną Liubkovną (lenk. Marcyanna Lubkówna)
      • Bogdanas Chreptavičius - 1584 m. iš Stepono Batoro gavo Lietuvos referento pareigas, vedė Kotryną Dlužnievską (lenk. Catherine Dłużniewska)
        • dukra - 1600 m. ištekėjo už Jono Maskevičiaus (lenk. Jan Maskiewicz)
        • Jonas
        • Albrechtas
        • Mykolas Chreptavičius - žemės raštininkas
          • Adomas (iš Smolensko vaivadaitės Maryanna Sakowicz) - Naugarduko stalininkas, 1674 išsiųstas pavieto pasiuntiniu į Seimą balsavo už Joną Sobieskį, vedė Elžbietą Pacaitę
            • Mykolas Chreptavičius - 1683 m. paskirtas į pareigas Vendeno paviete, buvo karaliaus šalininkas, 1688 m. šiam lankantis Vilniuje paskelbė pašlovinimą, 1697 m. kartu su pavietu rėmė Augusto II išrinkimą.
            • dar 3 vaikai
            • (su Felicija Kiersnovska) Jonas Aleksandras Chreptavičius (1703-?) - 1731 m. Naugarduko stalininkas, 1735 m. buvo pavieto pasiuntiniu konvokaciniame Seime, kur rėmė Stanislovą Leščinskį. 1752 m. tapo Bresto kaštelionu, o 1756 m. - Naugarduko kaštelionu. 1759 m. iš Augusto III gavo Baltojo erelio ordiną, o 1765 metais Lietuvos ir Rusijos karinį Šv.Andriejaus ordiną. 1729 m. su broliu Martynu buvo pasidalinęs Ščiorsus, tačiau šie atiteko Joachimui Liutaurui po bevaikės mirties.
            • Martynas Chreptavičius (1698–1766) - 1733 m. balsavo už Augustą III, buvo Verbelsko (?Virbalio) seniūnas, vedė Reginą Vojnianką (lenk. Regina Woynianka)
          • dar 4 sūnūs

Fedkos (Teodato) linija

Kol kas nepriskirti atstovai

Meletijus Chreptavičius
Aleksandras Chreptavičius su šeima.Sankt peterbugas 1914 metais
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Chreptavičiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Šaltiniai

  1. Szczorse (Szczorsy). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 859 psl. (lenk.)
  2. S.Narbutas. Alberto Kojalavičiaus Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas: pažintis su kilmingaisiais nuo Cebulkos iki Čiževskio. Senoji Lietuvos literatūra, 27 knyga, 2009.
  3. Wojciech Wijuk Kojałowicz. Herbarz, psl. 184-186
  4. Митрополит Макарий. Книга пятая. Период разделения Русской Церкви на две митрополии
  5. Мелетий, Бочуринский-Хребтович


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: