Džibutis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
جمهورية جيبوتي
Jumhuriyaa Jibuti
République de Djibouti
Džibučio vėliava Džibučio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Džibutis žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų, prancūzų
Sostinė Džibutis
Didžiausias miestas Džibutis
Valstybės vadovai Ismail Omar Guelleh Dileita Mohamed Dileita
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
23 000 km² (145)
0,09 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
884 166 (160)
38.44 žm./km² (151)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,61 mlrd. $ (178)
1000 $ (175)
Valiuta Džibučio frankas (DJF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+3
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1977 m. birželio 27 d.
Valstybinis himnas Džibučio himnas
ISO kodas DJ
ISO3 kodas DJI
ISO skaitmeninis kodas 262
FIPS kodas DJ
GeoName kodas 223816
Interneto kodas .dj
Šalies tel. kodas 253
Commons-logo.svg Vikiteka: DžibutisVikiteka

Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka.

Džibučio žemėlapis

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Džibučio istorija

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Džibučio politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Džibučio administracinis suskirstymas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Džibučio geografija

Džibutis yra Rytų Afrikoje, prie Raudonosios jūros Adeno įlankos. Ribojasi su Eritrėja, Etiopija, Somaliu, o Bab el Mandebo sąsiauris skiria šalį nuo Jemeno. Džibučio plotas yra 23 200 km².[2] Didžiąją dalį teritorijos sudaro dykumos ir pusdykumės.

Džibučio aukščiausias taškas – Mussa Ali Terara (2 063 m), žemiausia vieta – Asalio ežeras (–157 m).[2]

Džibučio sostinė yra Džibutis.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Džibučio ekonomika

Džibučio ekonomika priklauso nuo didelės išeivių bendruomenės, jūrinės ir komercinės Džibučio uosto veiklos, oro uosto ir Adis Abebos–Džibučio geležinkelio linijos aptarnavimo.

Paslaugos ir prekyba sudaro didžiąją bendro vidaus produkto dalį. Džibučio svarbiausias ekonominis turtas yra šalies strateginė padėtis prie svarbiausių laivybos linijų tarp Viduržemio jūros ir Indijos vandenyno – respublika yra vakarinėje Bab el Mandebo sąsiaurio, kuris sujungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka, pusėje. Džibučio uostas teikia tranzitinio uosto paslaugas regionui ir yra svarbus konteinerių perkrovimo ir laivų degalų papildymo taškas. Džibučio uosto reikšmė padidėjo, kai kilus konfliktui tarp Eritrėjos ir Etiopijos Etiopijai buvo uždarytas Eritrėjos Asabo uostas. Džibutis tapo vieninteliu svarbiu uostu prie jūros neprieinančiai Etiopijai, per kurį vyko visas eksportas ir importas, įskaitant milžinišką JAV humanitarinę paramą 2000 m. per sausrą ir badą.

Apie du trečdaliai šalies gyventojų gyvena sostinėje, likusioji gyventojų dalis užsiima klajokline gyvulininkyste. Žemės ūkis ir pramonė yra mažai išvystyta, iš dalies dėl nepalankaus klimato, aukštų gamybos išlaidų, nekvalifikuotos darbo jėgos ir ribotų gamtinių išteklių. Šalyje randama nedaug gamtinių iškasenų, o sausringa dirva yra neproduktyvi – 89 % teritorijos yra dykumos, 10 % – ganyklos ir 1 % – miškai. Mažas metinis kritulių kiekis neleidžia išauginti daug daržovių ir vaisių, todėl didžioji jų dalis yra importuojama.

Džibutis yra stipriai priklausomas nuo užsienio paramos, finansuojančios daugumą vystomų finansinių projektų šalyje. Per pilietinį karą (1991-94 m.) didelė biudžetinių išteklių dalis nuo vystymosi reikmių ir socialinių paslaugų buvo perversta kariniams poreikiams tenkinti. Prancūzija reikalauja, kad ateityje parama priklausytų nuo Džibučio finansų sistemos sutvarkymo padedant Tarptautiniam Valiutos fondui. Pagrindinė problema išlieka nedarbas, kuris siekia net 50 %. Infliacija nėra didelė problema, kadangi Džibučio frankas susietas su JAV doleriu. Apskaičiuota, kad šalyje vartojimas per pastaruosius septynerius metus nukrito 35 % dėl ekonominės recesijos, pilietinio karo ir didelio gyventojų skaičiaus augimo (įskaitant imigrantus ir pabėgėlius). Susidurdama su daugybe ekonominių problemų, vyriausybė prisidarė daug ilgalaikių užsienio skolų, kuriuos verčia šalį prašyti donorų paramos.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Džibučio demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1996 m. ir 2012 m.
1996 m. 1997 m. 1998 m. 2007 m. 2009 m. 2012 m.
617 000 634 000 652 000 833 000 818 159 884 166

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Džibučio kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. 2,0 2,1 „Djibouti.“ Encyclopædia Britannica. 2008. Encyclopædia Britannica Online. 2008 m. lapkričio 25 d.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: