Danielius Dolskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Danieliaus Dolskio paminklas Kaune, skulpt. Romualdas Kvintas, 2007 m.

Danielius Dolskis (1891 m. balandžio 13 d., Vilniuje1931 m. gruodžio 3 d., Kaune) – XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.

Biografija

Danielius Dolskis gimė 1891 m. Vilniuje. Iki 1917 m. revoliucijos Rusijoje dainavo įžymiame Sankt Peterburgo „Villa Rode“ restorane. Tuo metu dainininkas taip pat daug koncertavo Maskvoje, Odesoje, Kijeve. Po revoliucijos persikėlė į Rygą ir dainavo su Oskaro Stroko orkestru, gastroliavo užsienyje.

Gyvendamas Berlyne, 1928 m. suvaidino princo Kurbskio tarną V. Striževskio filme „Caro adjutantas“ („Adjutant des Zaren“), į ekranus išėjusiame 1929 m. vasarį.

1926 m. rugpjūčio mėnesį koncertavo Kauno miesto sode ir Šiauliuose, "Lyros" kino teatre. Savo programoje parodijuodavo garsų to meto rusų estrados artistą Aleksandrą Vertinskį.[1].

1929 m. atvyko pastoviam gyvenimui į Kauną, dainavo „Versalio“, „Metropolio“ restoranuose, „Konrado“ kavinėje, kino teatre "Triumfas". Taip pat gastroliuodavo kituose Lietuvos miestuose. Savo repertuarui dainininkas rinkdavosi pasaulyje madingus kūrinius ir, stebėtinai greitai išmokęs lietuvių kalbą, pats rašė jiems tekstus. Jis pirmasis užsieniniams šlageriams suteikė lietuvišką turinį, pirmasis lietuviškai kūrė šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas. Jo dainos „Palangos jūroj“, „Kariškas vaizdelis“, „Gegužinė“, „Lietuvaitė“, „Aš myliu vasaros rugiagėlę“, „Onyte, einam su manim pašokti“, „Su armonika į Braziliją“ ir kt. populiarios iki pat šių dienų.[2]

19291931 m. Berlyno „Homocord“ ir Londono „Columbia“ formose įrašė 16 plokštelių, kurių nemaža dalis saugoma Kauno Viešosios bibliotekos muzikos skyriuje.

Po pasirodymo „Versalio“ kavinėje sušilęs išgėrė šalto alaus ir susirgo plaučių uždegimu; mirė staiga, sirgęs vos keletą dienų. [3] Palaidotas Kaune, Žaliakalnio žydų kapinėse.

Šaltiniai

  1. "Patefonas.lt" Danieliui Dolskiui - 120 [1]
  2. Tamara Vainauskienė. Danielius Dolskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 61 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. http://www.mic.lt/lt/oldies/persons/bio/dolskis?PHPSESSID=10e11f9aef03ba02415da3bc02dcee63

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: