Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Daugai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daugai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Daugai.png   
Daugai.jpg

Daugai
54°21′29″N 24°20′38″E / 54.358°N 24.344°E / 54.358; 24.344 (Daugai)Koordinatės: 54°21′29″N 24°20′38″E / 54.358°N 24.344°E / 54.358; 24.344 (Daugai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija: Daugų seniūnija
Gyventojų: 1 170 (2011 m.)
Altitudė: 137 m
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Daũgai
Kilmininkas: Daũgų
Naudininkas: Daũgams
Galininkas: Daugùs
Įnagininkas: Daũgais
Vietininkas: Daũguose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-64009
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: DaugaiVikiteka

Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento  128  Naujieji ValkininkaiDaugaiAlytus . Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje.

Stovi Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1862 m.). Veikia paštas, kultūros centras, poliklinika, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, vaistinė. Stūkso Daugų piliakalnis. Senojoje miesto dalyje stūkso Šventapetrio kalnas – medžiais apaugęs, kadaise buvęs piliakalnis, ant kurio pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia (dabar ją mena medinis kryžius). Daugų kapinėse, prieš centrinis vartus – lietuvių partizanų kapas (1990 m. perkelti pokariu žuvusių partizanų palaikai, taip pat 1920 m. žuvusiems savanoriams) ir paminklas (ąžuolinis kryžius, 1992 m.). Išlikusios senosios žydų kapinės (1,8 ha netaisyklingo ovalo ploto, veikė iki II pasaulinio karo).

Turinys

Gamta ir geografija

Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso Salos kalnas, Mergos akmuo. Prie ežero yra paplūdimys, poilsiavietė. Greta miesto įsikūręs Daugų kaimas.


WikiMapia žemėlapis

Daugai WikiMapia žemėlapyje[3]

Topografinis žemėlapis

Daugai topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra I tūkstantmečioXIV a. Daugų piliakalnis [6]. Patys Daugai minimi nuo XIII a.XIV a., pro juos į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai.

XIV a.XV a. Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės Daugų dvaras, įkurtas valdovo žvėrynas. Kai kurie istorikai mano, kad Jogaila medžiodamas Dauguose susitiko su kryžiuočiais ir sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio. Vytautas Didysis čia turėjo rezidenciją, užsukdavo pailsėti ir pamedžiot. Manoma, kad Vytauto laikais (13921430 m.) buvo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia. 1457 m. (gal ir nuo 1422 m.) valsčiaus centras. 1503 m. Ldk Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu. Manoma, kad 1639 m. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona prancūze Liudvika Marija Gonzaga. XVIII a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl 1742 m. gavo turgaus privilegiją. Magdeburgo teisės ir Daugų herbas suteikti 1792 m. balandžio 26 d. Tuomet jau veikė mokykla.

Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1863 m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1906 m. ir 1925 m. Daugai degė. 1919 m. ties Daugais vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Tarybų Rusijos kariuomene. [7].

1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 19491952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.

1998 m. atkurtas Daugų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Daugų valsčiaus centras
18971915 m.  ?
19191950 m. Alytaus apskritis
19501953 m. Daugų apylinkės centras Daugų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Daugų apylinkės centras
19591995 m. Alytaus rajonas
1995 Daugų seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1384 m. minimi Dowge. Manoma, kad tai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Daugas daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Įprasta miesto vardą kildinti nuo kunigaikščio Daugio vardo – jis net vaizduojamas miesto herbe. Kita vertus, Druskininkų, Leipalingio ir Rakainių apylinkėse (pietinėje Lietuvoje) pasitaiko pavardė Daugevičius, galbūt Daugo suslavinta forma.[8]

Liaudies etimologija mena padavimą. Jau Mindaugo laikais čia buvę daug sodybų. Aplinkui augo daug girių, kuriose knibždėjo daug žvėrių ir paukščių. Palaukėse driekėsi derlingos žemės. O pačiame šių šimtamečių girių viduryje tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Gyventojams čia buvęs tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, žvėrių miškuose užteko kailiams ir drabužiams, užteko medaus ir žuvies. Vėliau miestelis įkurtas ir pavadintas nuo žodžio daug – Daugais.

Architektūra

Miestelio planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).

Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m., architektas Tomas Tišeckis. [9] Išlikusi turgaus aikštė.

Švietimas

Ekonomika

Dauguose yra lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.

Gyventojai

1662 m. Dauguose buvo 59 sodybos, 217 gyventojų, 1738 m. – 32 šeimos. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno 1288 žmonės, iš jų 511 – žydų tautybės. Iki 1905 m. gyventojų dar padaugėjo iki 1630.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1865 m.*[2] 1880 m. 1897 m.sur. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur. 1974 m.[11] 1979 m.sur.
368 534 833 1 288 1 287 1 384 1 900 2 054
1976 m.[12] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. - - -
2 000 2 790 1 458 1 396 1 170 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Sportas

Patarlės


Šaltiniai

  1. Daugai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Дауги. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 15 psl. (rus.)
  3. Daugai wikimapia.org
  4. Daugai maps.vlasenko.net
  5. Daugai loadmap.net
  6. Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13)
  7. Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis. Daugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 515 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 45 psl.
  9. Algimantas Miškinis. Daugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 515 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  10. Daugai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 369 psl.
  11. Daugai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 585 psl.
  12. Algimantas Miškinis ir kt. Daugai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 393 psl.
  13. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2656 (1) fondas.
  14. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 413 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: