Dominykas Jeronimas Radvila

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dominykas Jeronimas Radvila
lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł
Dominik Hieronim Radziwiłł.PNG
Radvilos
Trimitai
Trimitai

Gimė 1786 m. rugpjūčio 4 d.
Palenkės Bialoje
Mirė 1813 m. lapkričio 11 d. (27 m.)
prie Hanau, Vokietija

Tėvas Jeronimas Vincentas Radvila
Motina Sofija Darata Frederika
Sutuoktinis(-ė) Teresė Mnišek
Teofilė Moravska
Vaikai

Su Teofile Moravska:
Aleksandras Dominykas Radvila
Stefanija Radvilaitė


Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Order Świętego Huberta

Vikiteka Dominykas Jeronimas RadvilaVikiteka

Dominykas Jeronimas Radvila (lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł, 1786 m. rugpjūčio 4 d. Palenkės Bialoje – 1813 m. lapkričio 11 d. prie Hanau, Vokietija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila.

Turinys

Biografija

Šeima

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Jeronimas Vincentas Radvila, motina Sofija Darata Frederika.

Pirmoji žmona Teresė Mnišek (Teresa Mniszech) (išsiskyrė), antroji žmona Teofilė Moravska (Teofilia Morawska), su ja vaikai: Aleksandras Dominykas Radvila (Aleksander Dominik Radziwiłł) (nesantuokinis), Stefanija Radvilaitė (Stefania Radziwiłł) (18091832 m., generolo Liudviko fon Vitengšteino žmona).

Dvarai

XI Nesvyžiaus ir IX Olykos valdytojas, Biržų, Dubingių, Slucko, Kėdainių, Kopylio, Slucko valdytojas, VII Palenkės Bialos ponas. Paskutinis Nesvyžiaus-Olykos kunigaikščių Radvilų palikuonis, paskutinis Vilniaus Radvilų rūmų savininkas, juos padovanojo Vilniaus labdarių draugijai.

Vaikystė ir jaunystė

1786 m. mirus tėvui jo globėju tapo Karolis Stanislovas Radvila II, o šiam 1790 m. mirus – Adomas Čartoriskis. 1802 m. kunigaikščio globėjai Velatičių seniūnui Juozapui Ignotui Tiškevičiui užstatė Biržų dvarą kaip skolos garantą, o šis 1811 m. įkeistų Biržų valdų pirkimą perleido sūnui Mykolui Tiškevičiui (17611839). Taip Radvilos neteko vienos iš savo tėvonijų.

1804 m. sulaukęs pilnametystės Dominykas tapo caro Aleksandro I kambariniu ir apsigyveno Nesvyžiuje. Atstatė miestą, pastatė jame naujų statinių. Ypač išsiskyrė žirgynas, tviskėjęs marmuru, gobelenais, veidrodžiais, nes jaunasis kunigaikštis labai mėgo arklius.

1807 m. vedė Teresę Elžbietą Mnišek. Po 14 dienų trukusių vestuvių išvažiavo į Varšuvą, bet savo rūmuose (dab. Lenkijos prezidento rūmai) apsigyveno su Teofile Starženska iš Moravskių giminės. Po metų jiems gimė nesantuokinis sūnus Aleksandras Dominykas Radvila (1808–1859).

Tarnyba tėvynei

1810 m. įstojo į Varšuvos kunigaikštystės kariuomenę ir buvo paskirtas 8-ojo ulonų pulko pulkininku. Už tai caras neva dėl nesumokėto kredito konfiskavo jo turtą, buvusį Rusijos imperijos valdose ir atidavė jam ištikimiems didikams.

1812 m. su savo daliniu įstojo į Napoleono armiją, su ja įžengė į Vilnių, dalyvavo žygyje į Maskvą. 1812 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo Smolensko mūšyje, o jo daliniai pirmieji įžengė į atsiimtą miestą. Pertvarkius lenkų kariuomenę paskirtas 1-ojo lengvosios kavalerijos pulko majoru.

Napoleono kariuomenei pralaimėjus Rusijoje, traukėsi kartu. 1813 m. spalio 16-18 d. dalyvavo Leipcigo tautų mūšyje, kuriame galvas padėjo 9000 lenkų ir lietuvių. Dalyvavo ir 1813 m. spalio 30-31 d. Hanau mūšyje, buvo sunkiai sužeistas ir lapkričio 11 d. mirė ligoninėje (kai kurių šaltinių teigimu – Prancūzijoje).

Apdovanotas 1811 m. Baltojo erelio ordinu ir Šventojo Huberto ordinu, 1812 m. prie Smolensko – Prancūzijos Garbės legiono ordinu.

Dominykas Jeronimas Radvila
Gimė: 1786 m. rugpjūčio 4 d. Mirė: 1813 m. lapkričio 11 d. (27 m.)
Prieš tai:
Karolis Stanislovas Radvila II
POL COA Radziwiłł.svg
Radvilų giminės galva

1790-1813
Po to:
Aleksandras Dominikas Radvila

Šaltiniai

  1. Dominykas Jeronimas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 306 psl.


Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: