Europa

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Europa

LocationEurope.png

Plotas 10 180 000 km²
Populiacija ~731 000 000
Tankumas 70/km²
Šalys ~50
Kalbos Indoeuropiečių
Finougrų
Semitų
Baskų
Tiurkų
Kaukaziečių
Mongolų
Laiko juostos UTC - UTC+5

Europà – vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų, jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).

„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.

Geografiniai duomenys

Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose – Atlantas, pietryčiuose – Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose – Viduržemio jūra. Rytuose Europą nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo upė, Kaspijos jūra, Kaukazo kalnai, Juodoji jūra, Bosforo sąsiauris, Marmuro jūra, Dardanelų sąsiauris, Egėjo jūra, Kretos jūra, Viduržemio jūra. Europą nuo Afrikos skiria: Viduržemio jūra, Gibraltaro sąsiauris.

Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).

Vidutinis aukštis virš jūros lygio yra apie 343 m, aukščiausia viršukalnė – 5642 m (Elbruso kalnas).

Vyrauja lygumos (didžiausios – Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17 % teritorijos (pagrindiniai – Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.

Klimato juostos: didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose – žemyninis), šiaurėje - subarktinis, šiaurės salose – arktinis, Pietų Europoje – Viduržemio jūros.

Gamtinės zonos - nuo arktinių dykumų šiaurėje iki subtropinių Viduržemio jūros miškų ir krūmynų; pietryčiuose – pusdykumės. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²).

Didžiausios salos: Naujoji žemė, Prano Juozapo žemė, Svalbardas, Islandija, Britų salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Malta. Bendras Europos salų plotas apie 730 tūkst. km².

Didžiausi pusiasaliai: Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai.

Didžiausios upės: Volga, Donas, Dniepras, Dunojus, Pečiora, Šiaurinė Dvina, Dauguva, Vysla, Elbė, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po.

Didžiausi ežerai: Ladoga, Onega, Venernas, Veternas, Saima, Peipus, Balatonas, Ženevos ežeras.

Europa, 1000 m.
Europos politinis žemėlapis
Topografinis žemyno žemėlapis
Europa iš palydovo

Europos šalys

Šių valstybių visos teritorijos yra Europoje:


Kai kurios valstybės priklauso Europai istoriškai arba tik dalis jų teritorijų yra Europoje:

  • Flag of Armenia.svg Armėnija – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių, kultūrinių/religinių ir ypač politinių priežasčių priskiriama Europai
  • Flag of Azerbaijan.svg Azerbaidžanas – nedidelė teritorija priklauso Europai, nors dėl politinių priežasčių priskiriamas Europai
  • Flag of Georgia.svg Gruzija – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių, kultūrinių/religinių ir ypač politinių priežasčių priskiriama Europai
  • Flag of Kazakhstan.svg Kazachija – teritorija nuo Uralo upės į vakarus priklauso Europai
  • Flag of Cyprus.svg Kipras – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių, kultūrinių/religinių ir ypač politinių priežasčių priskiriamas Europai
  • Flag of Russia.svg Rusija – teritorija į vakarus nuo Uralo kalnų ir į šiaurę nuo Kaukazo kalnų priklauso Europai
  • Flag of Turkey.svg Turkija – nedidelė teritorija šiaurės vakaruose (dalis Rytų Trakijos) priklauso Europai
Didžiausios Europos valstybės
Pagal plotą
Nr. Valstybė Plotas,
km²
1. Ukraina 603700
2. Prancūzija 547030
3. Ispanija 504782
4. Švedija 449964
5. Vokietija 357021
6. Suomija 338145
7. Norvegija 324220
8. Lenkija 312685
9. Italija 301230
10. Jungtinė Karalystė 244820
Pagal gyventojų skaičių
Nr. Valstybė Gyventojų
skaičius
1. Vokietija 82422299
2. Prancūzija 60876136
3. Jungtinė Karalystė 60609153
4. Italija 58133509
5. Ukraina 46710816
6. Ispanija 40397842
7. Lenkija 38536869
8. Rumunija 22303552
9. Nyderlandai 16491461
10. Graikija 10688058

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Bendros žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+14032-464=13568 wiki spaudos ženklai).