Evaldas Purlys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Evaldas Purlys

Gimė 1941 m. balandžio 28 d.
Pašvenčio k., Anykščių raj.

Veikla
Architektas restauratorius, paminklotvarkininkas

Turinys

Evaldas Purlys (g. 1941 m. balandžio 28 d. Pašvenčio k., Anykščių rajonas) – Architektas restauratorius, paminklotvarkininkas.

Anykštėno Biografija

Brolis Gediminas Purlys (19482014) – chorvedys.

1958 m. baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. 19581966 m. studijavo Vilniaus dailės institute.

19661970 m. E. Purlys dirbo Specialiosiose mokslinėse restauracinėse dirbtuvėse vyriausiuoju architektu. 19701992 m. jis buvo Paminklų konservavimo instituto projektų vyriausiasis architektas, nuo 1992 m. iki šiol yra uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo instituto vadovaujantysis architektas, turi IV restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją. Jis yra paminklotvarkos ekspertas, Lietuvos architektų sąjungos narys.

19681974 m. E. Purlys atliko namo Vilniuje, M. Gorkio g. 84 (dabar – Aušros Vartų g. 8) architektūrinius tyrimus, parengė restauravimo ir paskirties (restoranas "Medininkai") projektus bei vadovavo restauracijai.

Iki 1976 m. jis taip pat vadovavo Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios ir dominikonų vienuolyno (Dominikonų g. 6, 8) rekonstrukcijai ir restauracijai. Jo dėka vienuolyno ir bažnyčios interjeras vėl atgavo savo barokines formas ir spalvų grožybę.

19701986 m. jis buvo Lietuvos technikos bibliotekos (seniau – Centrinės mokslinės bibliotekos) pastatų komplekso Vilniuje, Šv. Ignoto g. 6, – buvusio Šv. Ignoto jėzuitų noviciato (naujokyno) – restauravimo ir pritaikymo naujoms reikmėms projekto vyriausiasis architektas.

19731985 m. E. Purlys buvo ir Biržų Radvilų pilies atstatymo iniciatorius ir dalyvis, 1976 m. jis parengė Biržų pilies rūmų restauravimo ir pritaikymo Biržų kraštotyros muziejui ir rajoninei bibliotekai projektą, kuris buvo įgyvendintas iki 1985 m. Pagal E. Purlio projektą 2001 m. buvo rekonstruotas Biržų Radvilų pilies tiltas.

19751977 m. jis sudarė Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo restauravimo projektą, pagal kurį iki 1987 m. arsenalas buvo atstatytas ir pritaikytas Lietuvos dailės muziejaus reikmėms, arsenale įrengta taikomosios dailės rinkinio nuolatinė ekspozicija.

1981 m. E. Purlys ištyrė Benediktinių vienuolyno Vilniuje, Šv. Ignoto g. 3 ir 5, pastatus, parengė jų restauracijos ir paskirties eskizinius projektus. 1990 m. jis atliko Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios frontono ir šoninių fasadų dalinę restauraciją, 1991 m. – Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvės tyrimus ir dalinę restauraciją, 1993 m. – Trinitorių vienuolyno Vilniuje, Antakalnio g. 27, tyrimus ir dalinę restauraciją.

19932002 m. jis tyrė buvusio Jėzuitų noviciato, dabar – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pastatų kompleksą, parengė jų restauravimo ir pritaikymo projektus bei vadovavo restauracijai. 1994 m. jis tyrė Sapiegų rūmus Antakalnyje ir parengė jų pritaikymo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centrui eskizinį projektą. 19932000 m. jis taip pat ištyrė daug pavienių pastatų ir patalpų Vilniaus senamiestyje, parengė jų restauravimo ir pritaikymo projektus.

1996 m. E. Purlys parengė Vilniaus Aukštutinės pilies pastatų liekanų uždengimo, silueto dalinio atkūrimo eskizinį projektą, 19971998 m. – šios pilies kalno vakarinio šlaito mūrinės atraminės sistemos dalinio atkūrimo ir liekanų uždengimo projektą. 1997 m. jis atliko Žemutinės pilies naujojo arsenalo buvusių arklidžių architektūrinius tyrimus ir dalinę restauraciją.

Jis yra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo projekto autorių kolektyvo narys, šių rūmų maketo rengimo konsultantas.

E. Purlys buvo Abraomo Šliosbergo rūmų išsaugojimo šalininkas ir rėmėjas, Sapiegų rūmų Vilniuje išsaugojimo ir atkūrimo iniciatorius.

Jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros asistentas.

Jis yra ir Vilniaus dailės akademijos Humanitarinių mokslų fakulteto Paminklotvarkos katedros lektorius, dėsto architektūros ir polichromijos tyrimus bakalauro ir magistrantūros studijose. E. Purlys daugiau kaip 10 metų magistrantūros studijose vadovauja baigiamiesiems darbams, architektūros paminklų restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo projektams.

Jis parengė ir paskelbė straipsnių moksliniuose leidiniuose ir rinkiniuose apie architektūros paminklų istorinius tyrimus, parengė ir išleido studijas "Totorių g. 25/3, Vilniuje: istorija ir architektūra" (2003 m., kitas pataisytas ir papildytas leidimas – 2005 m.), "Sapiegų rūmai Antakalnyje" (su Rūta Janoniene, 2012 m.).

E. Purliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto garbės vardas (1985 m.).

Jis buvo apdovanotas SSRS valstybine premija už Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo rytinio korpuso rekonstrukciją (1988 m.), geriausių architektūros kūrinių apžiūros Maskvoje (Rusija) diplomu už Vilniaus Technikos biblioteką (1987 m.).

Vedęs, žmona Laima Purlienė (g. 1958 m.) – kultūros organizatorė. Vaikai: Martynas Purlys (g. 1966 m.), Vytautas Purlys (g. 1985 m.), Dovilė Purlytė (g. 1986 m.).

Išsilavinimas ir studijos

Chorvedžio Gedimino Purlio brolis. 1958 m. baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą; nuo 1958 m. studijavo Lietuvos valstybinis dailės institute, kurį baigė 1966 m.

Profesinė veikla

  • Spec, mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, architektas;
  • Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas, architektas;
  • Paminklų konservavimo institutas, architektas;
  • 1966-1992 m. Paminklų konservavimo instituto projektų vyr. architektas;
  • nuo 1992 m. iki šiol yra uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo instituto vadovaujantysis architektas.

Projektai

  • 19681974 m. namas (Aušros Vartų g. 8, Vilnius) (buv. Gorkio g. 84, Vilnius), – architektūriniai tyrimai, restauravimo projektai, paskirties projektai;
  • 19701986 m. jėzuitų noviciatas (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius), – architektūriniai tyrimai, restauracija, pritaikymo Technikos bibliotekai projektas;
  • 19741985 m. Biržų pilies rūmai (Biržai), – restauravimo ir pritaikymo Biržų kraštotyros muziejui ir rajoninei bibliotekai projektas;
  • 19751985 m. Vilniaus Žemutinė pilis, – arsenalo restauravimo ir pritaikymo projektas;
  • 1981 m. Benediktinų vienuolynas (Šv. Ignoto g. 5, Vilnius), – tyrimai, restauracijos ir paskirties eskizinis projektas;
  • 1990 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios frontonas ir šoninis fasadas, – dalinė restauracija;
  • 1991 m. Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos (Prečistenskajos) cerkvė, – tyrimai, dalinė restauracija;
  • nuo 1993 m. namas (Aušros Vartų g. 11, Vilnius), – tyrimai, restauravimas;
  • nuo 1993 m. namas (Totorių g. 25, Vilnius), – tyrimai, restauravimas;

knygotyros centrui eskizinis projektas;

  • 19931995 m. pastatai (Aušros Vartų g. 4, 9, 13, 15, 17, 19, Vilnius) , – patalpų dalies architektūriniai tyrimai, dalinė restauracija;
  • 19931995 m. pastatas (Pilies g. 6, Vilnius) , – patalpų dalies architektūriniai tyrimai, dalinė restauracija;
  • 19931995 m. pastatas (S. Skapo g. 8, Vilnius), – patalpų dalies architektūriniai tyrimai, dalinė restauracija;
  • 19931999 m. buv. Vilniaus jėzuitų noviciatas (Totorių g. 25, Vilnius), – pagrindinio korpuso architektūriniai tyrimai;
  • 1994 m. Sapiegų rūmai (Antakalnis, Vilnius), – architektūriniai tyrimai, pritaikymo M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir *2000 m. buv. Vilniaus jėzuitų noviciato 2B korpusas (Totorių g. 25, Vilnius), – architektūriniai tyrimai, restauravimo ir pritaikymo projektas (su J. Olišauskiene);
  • 2000 m. Sluškų rūmai, – architektūriniai tyrimai.

Publikacijos

  • 1972 m. „Namų Vilniuje, Gorkio g. 84, architektūros evoliucija tyrimų duomenimis", Architektūros paminklai, t. 2, Vilnius;
  • 1984 m. „Vilniaus senamiesčio 27-ojo kvartalo šiaurinės dalies užstatymo raida (XV a. pr. – 1618 m.)", Architektūros paminklai, t. 9, Vilnius;
  • 1993 m. „Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios 1989 m. natūros tyrimai", Architektūros paminklai, t. 13, Vilnius.

Apdovanojimai, veiklos įvertinimai

  • 1988 m. SSRS valstybinė premija už Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo rekonstrukciją;
  • suteiktas Nusipelnusio architekto vardas.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: