Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
LandsbergisGabrielis.jpg

Gimė 1852 m. lapkričio 2 d.
Birželiai, Pumpėnų valsčius
Mirė 1916 m. lapkričio 28 d. (64 m.)
Vilnius

Tėvai Vincentas Landsbergis
Rozalija Jasienskytė
Sutuoktinis(-ė) Marija Jakubovskaja
Česlava Lukaševičiūtė
Vaikai

Stanislava Landsbergytė
Sofija Landsbergytė-Jablonskienė
Gabrielė Landsbergytė-Kukutienė
Jadvyga Landsbergytė-Gurevičienė
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis


Veikla
advokatas, visuomenininkas, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas

Alma mater Maskvos universitetas

Turinys

Paminklinė lenta Vilniuje, Tilto g.

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852 m. lapkričio 2 d. Birželiuose, Pumpėnų valsčius1916 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – advokatas, visuomenininkas, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Vincentas Landsbergis (1810?-1857); – Rozalija Jasienskytė (1816-1904), neturtingi, demokratinių pažiūrų, sulenkėję bajorai. Jų santuokos įrašai Pumpėnų bažnyčios 1837-1848 m. santuokų metrikų knygoje[1] yra du: 1) 1844 m. spalį[2] 2) 1847 m. rugsėjį[3], dalyvaujant skirtingiems liudininkams.

Tie dokumentai liudija, kad Vincentas Landsbergis gimė buvusiame Kompanščiznos dvare, Linkuvos valsčiuje ir parapijoje, Kazimiero Landsbergio ir Bogumilos Padrezaitės šeimoje. Rozalija Jasienskytė[4] gimė Birželių kaime, Pumpėnų valsčiuje Viktoro Jasienskio ir Barboros Stanevičiūtės šeimoje.

Šeima
Pirmoji Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio žmona — Marija Jakubovskaja, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės pusseserė, kurią vedė dirbdamas Kryme, tačiau ji greitai mirė.

Antroji jo žmona — Česlava Lukaševičiūtė (1860-1907 m.), lenkų kilmės bajorų Adomo Lukaševičiaus ir Anelės Penskytės, gyvenusių Slavutos apylinkėje (buvusioje Voluinės gubernijoje) dukra. Su ja susipažino Jaltoje, Kryme.[5]

Vaikai:

Išsilavinimas

Pradžioje mokėsi slaptoje lenkiškoje pradinėje mokykloje, o 18641870 m. - Šiaulių vyrų gimnazijoje. Paragintas kito mokinio Petro Vileišio jis išmoko lietuvių kalbą.

Išstojęs iš septintos klasės, toliau mokėsi Rygos telegrafo mokykloje. 1871 m. gavo tarnybą Maskvos telegrafe.

Ten įstojo laisvuoju klausytoju į Maskvos universitetą studijuoti teisės. Pabaigęs studijas išlaikė privataus advokato egzaminus.

1878 m. pradėjo darbinę veiklą Kryme.

Ryšiai

1884 m. grįžo į Lietuvą. Iki 1895 m. gyveno Joniškėlyje ir Linkaučiuose.

Apie 1886 m., gyvendamas Joniškėlyje, susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite, ėmė domėtis lietuviška spauda, rėmė „Varpą“, “Ūkininką“ ir nuo 1890 m. juose bendradarbiavo – skelbė didaktinio pobūdžio prozos kūrinius.

Ieškodamas bendraminčių, jau pasireiškusių tautine veikla, keliavo po Lietuvą. Vilkaviškyje susipažino su Petru Matulaičiu. Dalyvaudamas Petro Leono vestuvėse susitiko su Vincu Kudirka, Vincu Palukaičiu ir kitais suvalkiečiais inteligentais.

Pažinojo Petrą Kriaučiūną. Palaikė ryšius su Jurgiu Bieliniu, kuris atveždavo lietuviškos spaudos. Įsitraukė į jos platinimą. Žandarai įtarė Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį lietuviška veikla ir ieškojo progos nubausti.

1894 m. buvo priverstas išvykti į Charkovą, vėliau persikėlė į Maskvą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio bute Maskvoje susitikdavo Maskvoje studijavę studentai, čia buvo slepiama lietuviška spauda.

Palaikė ryšius su Liudu Vaineikiu, 1897 m. pastarajam užvedus bylą, žandarai sulaikė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio korespondenciją. 1900 m. buvo atlikta krata, bet lietuviškų knygų nesurado - jos buvo paslėptos vežiminėje.

1900 m. lapkričio 27 d. Gabrielius buvo suimtas, kaltintas lietuviškos spaudos rėmimu, lėšų jai rinkimu. Jos metu rasti laiškai buvo kratos pas teisininką Motiejų Čepą, gyvenusį Užbaikalėje, priežastis. Suimtas jis buvo atgabentas į Liepojos kalėjimą. Po 10 savaičių paleido už 300 rb užstatą. Tada jis grįžo į Maskvą.

Caro 1902 m. lapkričio 27 d. paliepimu Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis buvo 2 metams ištremtas į Smolenską, čia paskirta vieša policijos priežiūra.

Atgal į Lietuvą

1904 m. atlikęs bausmę Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis grįžo nuolat gyventi į Vilnių. Čia jis įsitraukė į Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos steigėjų gretas, dalyvavo dramos mėgėjų kuopelėje. Prieš tai draugija nelegaliai veikė kaip „Dvylika Vilniaus apaštalų“, kurie inicijavo pirmojo lietuvių dienraščio leidimą.

Petro Vileišio pakviestas Gabrielius organizavo “Vilniaus žinių“ administraciją ir dirbo čia 1904-1905 m. turėdamas prieš tai žurnalistinio darbo patirtį “Varpe“, “Ūkininke“. Vėliau bendravo “Viltyje“ ir kitoje spaudoje. Pasirašinėjo Aitvaro, Keleivio, Terremont, Da-gyvas, Žemkalnio ir kt. slapyvardžiais.

Teatro kūrėjas

Norėdamas dirbti savarankiškai, 1905 m. jis įsteigė scenos mėgėjų draugiją „Vilniaus kanklės“, jai vadovavo iki draugijai susijungiant su Vilniaus lietuvių savišalpos draugija. Joje jis režisavo spektaklius, pats juose vaidino, dainavo operetėse.

1906 m. lapkričio 6 d. „Vilniaus kanklės“ pakvietė Vilniaus publiką į pirmosios lietuviškos „operos“ „Birutė“ premjerą. Pjesę 1906 m. paskelbęs G. Landsbergis-Žemkalnis pritaikė ją libretui, o muziką sukūrė Mikas Petrauskas. „Vilniaus žinios“ 1906 m. Nr. 24 rašė:
Utarninke [...] prisipildė vėl Vilniaus Miesto salė žmonėmis įvairių tautų, įvairaus luomo ir įvairių parėdkų: marguliavo juodi švarkai, pilkos sermėgos, salionų tualėtai ir tautiški rūbai; mainėsi aidos lietuvių, rusų, lenkų kalbų. „Vilniaus Kanklės“ sukvietė čia šį kartą žmones į nepaprastą reginį – žadėjo Žemkalnio meliodramą „Birutą“, papuoštą jauno mųsų artisto kompozitoriaus p. M. Petrausko muzika.

G. Landsbergis-Žemkalnis sukūrė dar keliolika pjesių, dažniausiai komedijinio pobūdžio, iš kurių reikšmingiausia – „Blinda, svieto lygintojas“, atlikta Vilniuje 1907 m. lapkritį. Ji suteikė pradžią heroizuoto valstiečio „razbaininko“ tautiniam mitui, kuris vėliau lietuvių kinematografijoje sulaukė net kelių interpretacijų. Tai buvo XIX-XX a. sandūroje kylančioms modernioms tautoms būdingas pasakojimas.

„Blindos“ repeticijoje pirmąkart gyvai susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, piešęs šios pjesės viršelio projektą. „Kanklės“ Čiurlionį pakvietė dirbti savo jungtinės draugijos chorvedžiu. Su choru jis buvo parengęs koncertines programas, 1908 m. skambėjusias Vilniaus salėse.

G. Landsbergis-Žemkalnis prisidėjo režisuojant didžiulio susidomėjimo susilaukusį Julijaus Słowackio „Mindaugį, Lietuvos karalių“ (versta Kudirkos), kuriame S. Kymantaitė atliko vieną pagrindinių – Aldonos vaidmenį.

Savo kurtuose spektakliuose režisierius pasirinkdavo charakterinius vaidmenis ‒ Krivio Vaidilos („Birutėje“), pono Veršinskio („Blindoje“), kryžiuočio Heidenricho, popiežiaus pasiuntinio („Mindaugyje“), vokalinių gebėjimų reikalaujančio Pietro (Bracco dramoje „Pietro Caruso“) ir kt.

Vilniuje jis aktyviai kūrė nuo 1904 iki 1908 m, po to išvyko į Kauną, o dar po metų – į Šiaulius, kur atgaivino „Dainos“ ir „Varpo“ draugijų sceninę veiklą.

1909 m. G. Landsbergis-Žemkalnis inicijavo pirmojo lietuvių spektaklio „Amerika pirtyje“ minėjimą Palangoje.

Šiauliuose jis pastatė beveik penkiasdešimt spektaklių, iš kurių minėtini M. Šikšnio-Šiaulėniškio „Pilėnų kunigaikštis“, H. Heljermanso „Du keliu“; numatytas statyti, bet nespėtas V. Krėvės „Šarūnas“.

Šalia lietuvių-lenkų istorinius klausimus gvildenusios publicistikos, Gabrielius rašė teatro kritiką, nevengdamas ir teorijos, vaidybos profesionalumo problemų.


1915 m. G. Landsbergis-Žemkalnis grįžo į Vilnių, kur po metų mirė.

Bibliografija

  • Lenkai ir lietuviai, publicistika, 1899 m.
  • Birutė, melodrama, pastatyta ir išleista 1906 m., pagal jos tekstą kompozitorius Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvių operą.
  • Blinda, drama, pastatyta 1907 m., išleista 1908 m. komedija
  • Pagavo, komedija, 1908 m.
  • Jurgis durnelis, komedija, 1908 m.
  • Tarnaitė pamokė, komedija, 1908 m.
  • 10 metų jubiliejui rengiantis, straipsnių rinkinys, 1909 m.

Atminimas

  • Kapas ir antkapinis paminklas Rasų kapinėse Vilniuje;
  • Pavardė įrašyta Linkuvos krašto knygnešių atminimo lentoje, pritvirtintoje prie buvusios Linkuvos gimnazijos.

"Aš nepasidariau lietuviu, aš esu juo gimęs. Manyje lietuvio siela buvo tik užmigdyta ir tereikėjo kibirkštėlės, kad ji prisikeltų, prasiblaivintų ir stotųs tėvynės sūnų eilėn“ - Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.

Nuorodos, šaltiniai

  1. http://www.kf.vu.lt/baris/Pumpenai.html, santuokų metrikai 1837 - 1848.
  2. Ibid., nuotraukos nr. P1020749, įrašo nuotraukoje nr. 25.
  3. Ibid., nuotraukos nr. P1020765, įrašo nuotraukoje nr. 12.
  4. Ibid., krikšto metrikai 1810 - 1832, nuotraukos nr. P1030548, įrašų nuotraukoje nr. 1412-1413.
  5. Landsbergis-Žemkalnis V. Iš atminties ekrano: rašyta ir pasakota. Vilnius: Versus Aureus, 2009.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: