Gana

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republic of Ghana
Flag of Ghana.svg Ghana COA.jpg
(Detaliau) (Detaliau)
Gana žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų (oficiali), Twi, Dagbani, kitos
Sostinė Akra
Didžiausias miestas Akra
Valstybės vadovai John Atta Mills
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
239 460239,460 km²
23,946,000 ha
92,455.506 mi²
km² (77)
3,6 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
25 292 392 (48)
105.62105.62 žm./km²
1.056 žm./ha
273.556 žm./mi²
žm./km² (77)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
59,15 mlrd. $ (72)
2600 $ (134)
Valiuta Sedis (GHC)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+0
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1957 m. kovo 6 d.
Valstybinis himnas Ganos himnas
ISO kodas GH
ISO3 kodas GHA
ISO skaitmeninis kodas 288
FIPS kodas GH
GeoName kodas 2300660
Interneto kodas .gh
Šalies tel. kodas 233
Commons-logo.svg Vikiteka: GanaVikiteka

Ganos Respublika (Gana) – valstybė Vakarų Afrikoje. Jos sostinė Akra. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Ganos istorija, dar žiūrėti: Benino civilizacija, Aukso krantas

Aukso kranto kolonijos žemėlapis

Manoma, kad dabartinėje Ganos teritorijoje žmonės gyveno nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Iki XV a. 2 pusės čia apsigyveno akanai, mosiai, XVII a. viduryje – ašančiai. 1471 m. pakrantę pasiekė portugalų jūrininkai. Manydami, jog čia gausu aukso, jie pakrantę pavadino Aukso Krantu. Portugalai, vėliau ir danai čia steigė savo faktorijas, kurios tapo prekybos auksu ir vergais punktais. Nuo XVI a. pabaigos čia vyravo vergų prekyba. Iš jos pelnėsi ir afrikiečiai, ypač XVII a. pabaigoje įsikūrusi Ašančio valstybė. Nuo XVII a. įsitvirtinti Aukso krante siekė britai. XIX a. jie įsigijo danų ir olandų valdomus prekybos punktus ir teritorijas. 1874 m. Aukso krantą (angliškai Gold Coast) paskelbė kolonija, kariavo su Ašančiu, iki 1899 m. užėmė krašto šiaurinę dalį, ji su Ašančiu 1901 m. buvo prijungta prie Aukso Kranto kolonijos. 1957 m., Gana pirmoji iš Afrikos valstybių paskelbė nepriklausomybę. Ganos premjeru tapo Kvamė Nkruma, kuris buvo populiarus, bet smunkant ekonomikai jis buvo nuverstas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Ganos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Ganos administracinio suskirstymo vienetai

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Ganos geografija

Cape Coast paplūdimys

Gana yra prie Atlanto vandenyno Gvianos įlankos, keletas laipsnių į šiaurę nuo pusiaujo, tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Togo valstybių. Pakrantės ilgis - 539 km, mažai vingiuotas, žemas, smėlėtas; rytuose yra lagūnų. Pakrantėje vyrauja žemuma, vietomis pelkėta, kertama upių. Didelę Ganos dalį užima lygumos. Vidurinėje šalies dalyje yra Ašančio, į p.r. nuo jos - Kwahu plynaukštės. Ganos rytuose ir pietryčiuose yra Akwapimo kalnai ir Togo kalnų pakraštys. Ganą drėkina Baltosios Voltos upė, įtekanti į Gvinėjos įlanką. Rytinėje šalies dalyje yra Voltos ežeras, kuris yra didžiausias dirbtinis ežeras pasaulyje. Ganos klimatas yra tropinis. Šalyje yra daug beždžionių ir paukščių rūšių.

Didžiausi miestai

Miestas Gyventojų skaičius
Akra 2 096 653
Kumasis 1 604 909
Tamalė 390 730
Sekondis-Takoradis 260 651
Tema 229 106

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Ganos ekonomika

Kumasi centrinis turgus

Ganos ekonomika yra daugiausia žemės ūkio. Apie 60 % Ganos gyventojų dirba žemės ūkyje. Daugiausia pelno duoda kakava. Auginami ryžiai, kava, kukurūzai, manijokai, riešutai, bananai. Žvejyba ir miško kirtimas yra svarbūs Ganos ekonomikai, nors nepakankamai išvystyti keliai ir infrastruktūra trukdo medienos pramonei plėtotis.

Šalies šiaurėje, pietuose, bei pakrantės regionuose randami aukso, boksitų, mangano telkiniai. Atviroje jūroje yra nedidelė naftos pramonė.

Pagrindinė šalies pramonė yra kasyba, miško kirtimas, aliuminio lydymas, kakavos ir kitų produktų apdirbimas, bei laivų statymas. Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas, bei kiti mineralai, kakava, mediena, tunas. Importuojama nafta ir maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Nyderlandai, Nigerija, Didžioji Britanija, JAV, Kinija.

Demografija

Akros panorama
Gatvės pardavėja Akroje.

Pagrindinis straipsnis: Ganos demografija

Ganoje gyvena daug genčių, turinčių savo tradicijas ir kalbą. 2000 m. surašymo duomenimis, 45,3 % gyventojų sudaro akanai[2], kuriuos dar galima skirstyti į smulkesnes etnines grupes, kaip fančiai, ašančiai bei daugelis kitų. Kitos didelės etninės grupės yra šalies šiaurėje gyvenantys dagombai ir Ganos pietryčiuose esantys eviai.

Ganoje yra vartojama daugiau nei 250 kalbų ir dialektų, kurie yra skirstomi į du Nigerio-Kongo kalbų pošeimius. Oficiali šalies kalba yra anglų. Ji vyrauja valdžioje ir versle, mokyklose. Taip pat mokyklose privalomai mokoma Ganos kalbos. Apie 13 % gyventojų supranta prancūziškai. Be anglų, valdžia remia dar devynias vietines kalbas.

Pasak 2000 m. surašymo, krikščionys sudaro 69 % šalies populiacijos, musulmonai - 16 %, o afrikietiškų religijų atstovai - 15 %[3]. Tiesa, į krikščionybės ir islamo religijas Ganoje yra integruota daug afrikietiškų religijų aspektų.

Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2009 m. apskaičiavimai): 57,9 % (66,4 % vyrams, 49,8 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo (2009 m. apsk.): 59,85 metų (58,98 vyrams, 60,75 moterims).[2]

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[2] :

  • 0-14 metų: 37,3 % (4 503 331 berniukų ir 4 393 104 mergaičių)
  • 15-64 metų: 59,1 % (7 039 696 vyrų ir 7 042 208 moterų)
  • virš 65 metų: 3,6 % (393 364 vyrų ir 460 792 moterų)
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1984 m. ir 2012 m.
1984 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2010 m. 2012 m.
12 296 081 18 845 265 19 328 000 19 811 000 20 508 000 21 093 000 24 223 431 25 292 392

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Ganos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: