Geležinkelis
Geležinkelis – traukinių transporto visuma. Sudaro geležinkelio kelių (bėgių) tinklas, traukiniai, stotys, pagalbinė įranga.
Geležinkelio bėgiai paprastai yra dvi lygiagrečiai nutiestos plieno sijos, kuriomis dažniausiai plieniniais ratais rieda specialiai pritaikytos transporto priemonės – traukiniai. Pagal geležinkelių vėžių plotį geležinkeliai skirstomi į plačiuosius ir siauruosius. Ten, kur geležinkelis šakojasi, montuojami įvairios konstrukcijos rankomis ar elektra perjungiami iešmai. Skirtingai nuo automobiliuose, traukinio kryptį keičia ne mašinistas, valdantis jo greitį, o kitas asmuo (iešmininkas). Seniau iešmuose būdavo įrengiamas vadinamasis „bėgio sąnarys“. Elektra valdomuose iešmuose sąnarys nereikalingas, nes valdančio mechanizmo jėgos pakanka tiesiog bėgiui išlenkti norima kryptimi.
Traukinio valdymo ypatumai
| Parengtinis ir galutinis šviesoforo signalai | |
Dėl didelės masės traukiniai įsibėgėja ir stoja sąlyginai labai lėtai. Automobilių vairuotojai gali pamatyti priekyje degantį raudoną šviesoforo signalą ir ties juo sustabdyti transporto priemonę. Mašinistas to padaryti negalėtų: kuomet matyti signalas, stabdyti tiesiog per vėlu. Todėl traukinių eismas reguliuojamas šviesoforų ar semaforų (kilnojamų svirčių) poromis: pirmasis, iš anksto įrengtas šviesoforas perspėja, kokio signalo mašinistas gali priekyje tikėtis (pavyzdyje pateikti Vokietijos geležinkelių signalai). Dėl ilgo stabdymo kelio ir įsibėgėjimo traukiniui tikslinga turėti daug mažiau tarpinių sustojimo vietų.
Traukiniui prieš netikėtą kliūtį dažnai nepavyksta laiku sustoti – dėl to pasitaiko įvairių avarijų. Tačiau traukinių eismas daug griežčiau kontroliuojamas bei naudojamos automatinės saugumo sistemos. Todėl, palyginus su automobilių keliais, santykinis aukų skaičius geležinkeliuose labai nedidelis, todėl šis transportas laikomas itin saugiu.
Stotys
Traukiniai stoja geležinkelio stotyse, kur gali pasikeisti krovinį, išlaipinti ir įlaipinti žmones, papildyti kuro atsargas. Vienas tipinio traukinio vagonas gali vežti iki 125 tonų svorį. Geležinkelių transportui reikia 50-70 % mažiau energijos negu automobilių kelių transportui, kadangi plieniniai bėgiai ir ratai sudaro sistemą su mažais energijos nuostoliais.
Geležinkelis buvo plačiai naudojamas nuo XIX amžiaus vidurio. Tačiau vėliau po truputį jį keitė automobilių kelio transportas. Didžioji dauguma viso pasaulio valstybių turi geležinkelius.
Geležinkelio verslo ypatumai
Šiuo metu nemaža dalis geležinkelio linijų dirba nuostolingai ir yra išlaikomi nedaugelio pagrindinių, pelningų linijų sąskaita. Praeityje Jungtinėje Karalystėje yra buvę bandymų radikaliai sutrumpinti geležinkelių tinklą, paliekant tik pelningas linijas. Nelauktai paaiškėjo, jog tai padarius žymiai sumažėja pelningų linijų pelnas, nes „nuostolingi“ geležinkelio ruožai tiekia keleivius, kurie, panaikinus greta jų esančią stotį, nustoja naudotis geležinkelio paslaugomis. Pasitaiko, jog panaikinus geležinkelį autobusais nesinaudojama dėl prastesnės paslaugų kokybės. Panaikinus ir autobusus, kai kuriose vietose gali nelikti jokio visuomeninio transporto. Praeityje atliktų geležinkelio tinklo trumpinimo darbai kritikuojami jog nenumatė miestų ir miestelių augimo, taigi ir didėjančių poreikių geležinkelių transportui.
Dėl tokių priežasčių mažinti geležinkelių tinklą reikia labai apgalvotai. Nors keleivių vežimas geležinkeliais ne visada yra pelningas, gyventojams tai pigesnė ir saugesnė transporto rūšis nei susisiekimas automobilių transportu.
Šalyse su gerai veikiančia geležinkelio keleivinio transporto sistema (tarkim, Šveicarijoje) namų, esančiu lengvai pasiekiamu atstumu nuo geležinkelio pirkimo ir nuomos kaina pastebimai aukštesnė, nes šis transportas daug greitesnis už autobusų transportą.
Geležinkelis Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas buvo nutiestas 1861 m. Šiuo metu geležinkeliai Lietuvoje daugiausia veža krovinius, o keleivinis sektorius yra menkai išplėtotas. Tarp Kauno ir Vilniaus (Naujosios Vilnios) bei ruože Lentvaris-Trakai nutiestos elektrinių traukinių linijos, Aukštaitijoje išlikęs siaurojo geležinkelio ruožas, vadinamasis siaurukas.
Dabartinis Lietuvos plačiosios vėžės geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1775,3 km: iš jų rusiškosios 1520 mm vėžės – 1753,5 km, o standartinės 1435 mm vėžės – 21,8 km.
1520 mm pločio vėžės geležinkeliai Lietuvą jungia su Baltijos valstybėmis bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis, o 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai su Lenkija.
Įdomu tai, kad Dzūkijos Nacionaliniame parke, Varėnos raj., Marcinkonyse yra išlikusi istorinio siaurojo geležinkelio linija, nutiesta nuo Marcinkonių į Katrą, skirta medienai pervežti, vadinama Prancūzkeliu.
Nuorodos
- Metro – Požeminis geležinkelis
- Lietuvos geležinkeliai
- Aukštaitijos siaurasis geležinkelis
- Siauruko klubas
| ||||||