Gibraltaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gibraltar
Flag of Gibraltar.svg Coat of arms of Gibraltar Fortress and Key.png
(Detaliau) (Detaliau)
Gibraltaras žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų kalba
Sostinė Gibraltaras (sostinė)
Didžiausias miestas Gibraltaras (sostinė)
Valstybės vadovai Frensis Ričardsas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
77 km²
700 ha
2.703 mi²
km² (192)
0
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
29 321 (-)
4188.714,188.71 žm./km²
41.887 žm./ha
10,848.759 žm./mi²
žm./km² (0)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui

- mlrd. - (-)
- - (-)
Valiuta Gibraltaro svaras
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
autonomija

Valstybinis himnas Gibraltaro himnas
ISO kodas GI
ISO3 kodas GIB
ISO skaitmeninis kodas 292
FIPS kodas GI
GeoName kodas 2411586
Interneto kodas .gi
Šalies tel. kodas 350 (9567 iš Ispanijos)
Commons-logo.svg Vikiteka: GibraltarasVikiteka
Gibraltaras
Gibraltaras

Gibraltaras yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių Europoje, šiaurėje besiribojanti su Ispanija, pietuose – su Atlanto vandenynu ir Viduržemio jūra. Gibraltaras yra tarp Europos ir Afrikos.

Istorija

Įrodymai apie tai, kad žmonių gyventa ant Gibraltaro uolos, atkeliauja iš neandertalietiškojo laikotarpio. 1848 metais Forbeso karjere buvo rasta neandertaliečio kaukolė, gerokai ankščiau negu iki tikrojo „atradimo“ Neanderio slėnyje (Neandertal). 1926 metais rasta neandertaliečio vaiko kaukolė Velnio bokšte (Devil's Tower).

Finikiečiai Gibraltarą aplankė apie 950 metais pr. m. e. ir pavadino uolą Calpe. Kartaginiečiai taip pat buvo aplankę uolą, bet nei vieni, nei kiti nebuvo įsikūrę ilgam. Platonas Gibraltarą įvardijo kaip vieną iš Heraklio stulpų.

Romėnai, aplankę Gibraltarą, taip pat pastovios gyvenvietės neįkūrė; po Romos imperijos griūties uolą lankė vandalai, vėliau gotai. Vandalai buvo apsistoję laikinai, bet gotai buvo apsigyvenę nuo 414 iki 711 metų. 711 metais balandžio 30 dieną Umajadų dinastijos generolas Tarikas ben Zijadas (Tarik ibn Ziyad), atvykęs su armija iš dabartinio Maroko pusės, Gibraltaro uolą pavadino Džebel Tarik (Tariko kalnas) – iš šio žodžių junginio ir yra kilęs Gibraltaro pavadinimas. Šiandienos Gibraltaras kartais vadinamas Gib, arba tiesiog uola.

1160 metais maurų karalius Abdulas Mamanas (Abdul Maman) įkūrė pastovią gyvenvietę su pilimi, kurios likęs pagrindinis pilies bokštas stovi ir šiandien. Nepaisant įrengtų įtvirtinimų, 1462 metais uolą užgrobė ispanai ir kurį laiką priklausydavo tai vienai, tai kitai grafystei, pakeliui vis apaugdamas fortifikaciniais ir visuomeniniais pastatais. 1501 metais Gibraltaras įėjo į Ispanijos karalystės sudėtį.

Tačiau uolos ispaniškasis laikotarpis buvo neilgas, ir 1704 metais Gibraltare išsilaipino anglų-olandų ekspedicinis korpusas. Palaipsniui anglai olandus išstūmė ir Gibraltaras pagal Utrechto taikos susitarimą, buvo amžinai perduotas Didžiajai Britanijai. 1830 metais Gibraltaras tapo britų Karūnos kolonija.

Antrojo pasaulinio karo metu Gibraltaro gyventojai buvo evakuoti, ir uola vėl tapo tvirtove. 1940 m. – 1941 m. miestas buvo dažnai bombarduotas, bet rimtos žalos nepadaryta. Gibraltaras leido sąjungininkams kontroliuoti Viduržemio jūros prieigas ir tapo svarbia tiekimo linijų į Maltą ir šiaurės Afriką grandimi. Karo metu pasienyje su Ispanija buvo pastatytas oro uostas ir lėktuvų pakilimo takas. Po Antrojo pasaulinio karo Gibraltaro gyventojai grįžo į savo namus.

1954 metais karalienės Elžbietos II vizito į Gibraltarą metu Ispanija (kuriai tuo metu vadovavo diktatorius F. Frankas (Francisco Franco) suskubo pareikšti pretenzijas dėl Gibraltaro priklausomybės klausimo, kuris nebuvo svarstomas daugiau kaip 150 metų. 1967 m. britai surengė Gibraltare referendumą, kuris patvirtino Jungtinės Karalystės teises į šią teritoriją. 1969 m. gegužės 30 d. Gibraltarui suteikta autonomija, priimta Gibraltaro konstitucija, paremta Anglijos teise. 1981 m. kolonijos gyventojams suteikta visiška Didžiosios Britanijos pilietybė. Nuo 1969 m. iki 1985 m. Ispanija uždarė sienas su Gibraltaru, tik pėsčiųjų eismas vėl leidžiamas nuo 1982 m. pradžios. 1991 m. Didžioji Britanija išvedė karines pajėgas iš Gibraltaro, pasilikdama kolonijos priklausomybę. Įtempti santykiai tarp Ispanijos ir Gibraltaro vis dėlto tęsėsi visus 1990-uosius metus, nes Ispanija kaltino Gibraltarą esant narkotikų šaltiniu ir jų transporto punktu, taip pat tabako kontrabanda, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. 1997 m. Ispanijos pasiūlymas dėl jungtinio britų-ispanų suvereniteto buvo atmestas Gibraltaro vyriausybės, ir dar viename referendume (po 1967 m. referendumo) 2002 m. dėl šio Ispanijos pasiūlymo piliečiai beveik vieningai pasisakė už Ispanijos pasiūlymo atmetimą.

Demografija

Gibraltare gyvena apie 27,9 tūkst. gyventojų (2005). Dauguma jų yra kilę iš Andalūzijos, Anglijos, Viduržemio jūros kraštų (ypač Maltos ir Genujos). Pagrindinė religija – katalikybė, išpažįsta 76,9 % gyventojų, kiek mažiau paplitę anglikonai, (6,9 %). Yra žydų bendruomenė(2,3 %), taip pat indusų (kartu su netikinčiais sudaro beveik 7 %) bei Maroko musulmonų (6,9 %). Oficiali kalba – anglų, naudojama mokyklose ir oficialiame gyvenime, taip pat dažnai vartojamos ispanų, portugalų, italų kalbos. Gyventojų raštingumas viršija 80 %. 1 000 gyventojų kasmet tenka 3,39 migranto, 14,4 gimimų ir 8,45 mirimų; populiacija išauga 0,91 % per metus. 65 % gyventojų yra darbingo amžiaus.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2012 m.
1970 m.sur. 1991 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m.
26 833 28 074 28 051 27 107 27 170 27 086 27 192
2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
28 240 28 520 28 605 28 759 28 779 28 875 29 321

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: