Gonzalo Pizarro
Kitos reikšmės – Gonzalo Pizarro (reikšmės).
Gonsalas Pisaras (isp. Gonzalo Pizarro Alonso, 1502 m. – 1548 m. balandžio 10 d.) – ispanų konkistadoras.
Jaunesnysis Fransisko Pisaro brolis. Nesantuokinis kapitono Gonzalo Pizarro Rodríguez de Aguilar (vyresniojo) (1446–1522) sūnus.
Atvykimas į Peru
Gonsalas Pisaras kartu su savo broliu Fransisku Pisaru dalyvavo trečiojoje Peru užkariavimo ekspedicijoje 1532 m. kaip Fransisko leitenantas. Jis pasižymėjo kaip vienas brutaliausių ir negailestingiausių Naujojo pasaulio užkariautojų, ir elgėsi su inkais kur kas žiauriau nei jo vyresnieji broliai.
Po to, kai Kachamarkos mūšyje inkų imperatorius Atahualpa buvo paimtas į nelaisvę, o vėliau, 1533 m. rugpjūčio 29 d. nužudytas, broliai Pisarai pajudėjo link sostinės Kusko.
„“Greitai tarp Fransisko Pisaro ir Diego de Almagro kilo nesutarimai dėl jų teisių į užkariautas inkų žemes. 1534 m. Almagro paliko Kuską ir ėmėsi tyrinėti pietines Peru dalis (dabartinė Čilė), tikėdamasis ten rasti dar daugiau turtų. Jam išvykus Gonsalas ir jo brolis Chuanas Pisarai buvo Fransisko paskirti vadovauti Kusko garnizonui, kol pats Fransiskas tęsė aplinkinių teritorijų tyrimą ir 1535 m. įkūrė Limą.
Gonzalas, Chuanas ir dar vienas brolis – Hernanas, valdė miestą teroru ir prievarta, kankindami ir žudydami visus, nepaklususius ispanų valdžiai bei plėšdami vietinių gyventojų turtus. Tai sukėlė inkų maištą, vadovaujama Manko Kapako II. 1536 m. gegužės 6 d. maištininkai paėmė Kuską, tačiau vėliau nesugebėjo atsilaikyti prieš geriau ginkluotus ispanų karius ir maištas buvo nuslopintas. Prie to prisidėjo ir tarp indėnų išplitę raupai, kurie nusinešė daugybę gyvybių.
Kai 1537 iš Čilės grįžo Almagro, nusivylęs nesėkmingomis turtų paieškomis, jis suėmė ir įkalino Gonsalą ir Hernandą. Jiems pavyko pasprukti ir prisijungti prie Fransisko Pisaro. Almagro ir Pisarų kova dėl Kusko kontrolės baigėsi Las Salinas mūšiu, kurį Almagro pralaimėjo, pateko į nelaisvę ir 1538 m. liepos 8 d. buvo nužudytas.
Ekspedicijos su Fransisku de Orelana
1541 m. Gonsalas buvo paskelbtas Kito gubernatoriumi. Fransisko Pisaro skatinamas jis vadovavo operacijai į rytus nuo Kito, ieškodamas legendinio El Dorado ir „cinamono šalies“. 1541 m. vasario mėnesį Gonsalo su 200 ispanų kareivių ir 4 000 indėnų paliko Kitą, pasiuntęs savo leitenantą Fransiską Orelaną surinkti daugiau žmonių. Kovo mėnesį Oralana su nedideliu būreliu žmonių prisijungė prie Gonsalo Pisaro ir jie pajudėjo link Andų. Ekspedicija judėjo palei Kokos ir Napo upes, tačiau pasibaigė maisto atsargos. Mirus apie 140 ispanų ir 3 000 indėnų buvo nuspręsta, kad Orelana su 50 žmonių toliau plauks Napo upe, ieškodamas maisto.
Pats Gonsalas netrukus pasuko atgal link Kito, nežinodamas apie tai, kad Orelana atrado ir ištyrė milžinišką Amazonės upę.
Grįžęs į Kitą Gonsalas sužinojo, kad Almagro šalininkai nužudė Fransiską Pisarą. Tuo metu į Peru atvyko Ispanijos karaliaus atstovas Cristóbal Vaca de Castro. Gonsalas pasisiūlė pagalba suimant jo brolio žudikus, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Gonsalas stoja prieš Ispanijos karalių
1544 m. imperatorius Karolis V paskyrė Peru vicekaraliumi Blasco Núñez Vela. Pastarasis įdiegė Bartolomé de Las Casas sukurtus Naujuosius įstatymus, skirtus apsaugoti indėnus. Daugelis konkistadorų šiems įstatymams nepritarė, nes jie neleido išnaudoti vietinių gyventojų. Tuo pasinaudodami Gonsalas Pisaras ir Fransiskas de Karvajalas surinko armiją ir sukilo prieš vicekaralių. Maištininkai 1546 m. įveikė Núñez mūšyje prie Iñaquito, netoli Kito miesto. Kai kurie pasekėjai, pvz., Karvajalas, siūlė Gonsalui pasiskelbti Peru karaliumi ir atsiskirti nuo Ispanijos, pastarasis nesutiko.
Tačiau atvykus naujam karaliaus atstovui, Pedro de La Gasca, kuris pasiūlė malonę visiems sukilėliams bei Naujųjų įstatymų atšaukimą, Gonsalo šalininkų ėmė mažėti. Didelė jo armijos dalis dezertyravo prieš pat lemiamą Saksajumano mūšį netoli Kusko. Gonsalas buvo priverstas pasiduoti ir vėliau nubaustas mirties bausme.
Įdomu
- Gonsalas Pisaras trumpam pasirodo 1972 m. Vernerio Hercogo filme Aguirė, dievo rūstybė.
| ||||||