Gruodžio 15
Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 | |||||
2024 |
Gruodžio 15 yra 349-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 350-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 16 dienų.
Informacija
Šventės
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
Celsas – Čiovyda – Čiovydas – Gaudas – Gaudencija – Gaudenis – Gaudenė – Gaudė – Justas – Kristijonas – Kristijona – Libertas – Libartė – Lygauda – Lygaudas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1989 – Lietuvos Komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos;
- 1990 – įkurta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija;
- 1992 – pasirašyta Lietuvos ir Norvegijos bevizio režimo sutartis;
- 1999 – Ruklos mokomajame pulke įkurtas pirmasis karo policijos būrys.
Gimimo dienos
- 1813 m. – Liudvikas Adomas Jucevičius, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (m. 1846 m.).
- 1859 m. – Liudvikas Lazaras Zamenhofas, akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas (m. 1917 m.).
- 1863 m. – Antanas Vytartas, kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (m. 1932 m.).
- 1864 m. – Jonas Galvydis-Bykauskas, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (m. 1943 m.).
- 1884 m. – Steponas Strazdas, Lietuvos ir JAV visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1962 m.).
- 1895 m.:
- Jonas Glembockis, Lietuvos surdopedagogas (m. 1963 m.).
- Juozas Daubaras, Lietuvos fotografas (m. 1982 m.).
- 1898 m. – Barbora Mejerytė, Lietuvos pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (m. 1982 m.).
- 1902 m. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- 1911 m. – Jonas Adomavičius, gydytojas, filantropas[1] (m. 2005 m.).
- 1912 m. – Petras Morkūnas, vargonininkas ir chorvedys.
- 1926 m. – Juozas Gudavičius, Lietuvos šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. 2008 m.).
- 1928 m. – Stasys Gliaudys, Lietuvos pedagogas, gamtininkas, vienas žymiausių Lietuvos lepidopterologų, Šiaulių garbės pilietis.
- 1930 m. – Vytautas Merkys, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1934 m. – Pranas Grybauskas, Lietuvos biologas, gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1935 m. – Petras Poškus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1936 m.:
- Edvardas Rudys, Lietuvos ekonomistas, Lietuvos (žemaičių) rašytojas.
- Mykolas Mikalajūnas, Lietuvos meteorologas, fizinių mokslų daktaras. geografijos mokslų kandidatas nuo 1989 m.
- 1937 m. – Juozas Bartišius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- 1938 m. – Juozapas Edvardas Misevičius, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1947 m. – Henrikas Radvilavičius, inžinierius, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
- 1948 m. – Edmundas Antanas Rimša, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1949 m. – Irenijus Račkauskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2010 m.).
- 1950 m. – Rimantas Kairelis, ekonomistas, politinis veikėjas, buvęs LR socialinės apsaugos viceministras.
- 1952 m. – Liudvikas Žukauskas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Jūratė Baranova, filosofė ir eseistė, literatūros kritikė, daugelio knygų autorė; humanitarinių mokslų daktarė, VPU (Vilniaus pedagoginio universiteto) Filosofijos katedros profesorė.
- 1983 m. – Julius Mykolaitis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis NKL lygoje Prienų "Rūdupio" komandoje.
- 1985 m. – Paulius Budreckis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandoje.
Mirtys
- 1842 m. – Gabrielius Juozapas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1783 m.).
- 1902 m. – Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (g. 1867 m.).
- 1905 m. – Antanas Petravičius, kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1821 m.).
- 1918 m. – Antanas Staniukynas, Romos katalikų kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir publicistas (g. 1865 m.).
- 1931 m. – Juozas Vokietaitis, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
- 1949 m.:
- Antanas Baltrušaitis-Antanėlis, knygnešys, spaudos darbuotojas (g. 1865 m.).
- Jurgis Krikščiūnas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, Dainavos apygardos štabo oranizacinio skyriaus viršininkas (g. 1919 m.).
- 1959 m. – Stasys Digrys, Lietuvos ekonomistas, bankininkas, politinis veikėjas (g. 1886 m.).
- 1968 m. – Adolfas Nezabitauskis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas (g. 1901 m.).
- 1996 m. – Kęstutis Genys, Lietuvos aktorius, režisierius, poetas (g. 1928 m.).
- 2002 m. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- 2004 m. – Pranas Kulikauskas, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, daugelio archeologų mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras.[2] (g. 1913 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1939 – Atlantoje įvyko legendinio filmo „Vėjo nublokšti“ premjera.
- 1939 – JAV pagaminta pirmoji nailono partija.
- 1964 – Kanados parlamentas nusprendė, kad naująją šalies nacionalinę vėliavą puoš raudonas klevo lapas baltame fone.
- 1994 – Išleista naršyklė Netscape Navigator 1.0.
- 1995 – Europos Sąjungos lyderiai numatomą įvesti bendrą valiutą pakrikštijo euro vardu.
- 2005 – pirmieji Irako Atstovų Rūmų deputatų rinkimai po 2005 m. spalio 15 d. konstitucijos priėmimo.
Gimimo dienos
- 37 m. – Neronas, Romos imperatorius (nuo 54 m.) iš Julijų Klaudijų dinastijos (m. 68 m.).
- 1852 m. – Antuanas Anri Bekerelis, prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas (m. 1908 m.).
- 1880 m. – Stefanas Mladenovas, bulgarų kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas (m. 1963 m.).
- 1897 m. – Zenta Maurinia, latvių rašytoja, eseistė (m. 1978 m.).
- 1901 m. – Jacques Minkus, lenkų kilmės JAV verslininkas, filatelistas (m. 1996 m.).
- 1910 m. – John Henry Hammond II, amerikiečių įrašų prodiuseris[3] (m. 1987 m.).
- 1913 m. – Muriel Rukeyser, amerikiečių poetas (m. 1980 m.).
- 1916 m. – Maurice Hugh Frederick Wilkins, 1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (m. 2004 m.).
- 1927 m. – Haris Liepinis, latvių teatro ir kino aktorius (m. 1998 m.).
- 1934 m. – Abdulahis Jusufas Ahmedas, dabartinis Somalio prezidentas, valdęs šalį nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. Taip pat Ahmedas yra buvęs Puntlando prezidentu.
- 1942 m. – Dave Clark, britų muzikantas ir muzikos vadybininkas.
- 1953 m. – Frančeska Kirkė, latvių tapytoja, grafikė.
- 1975 m. – Cosmin Marius Contra, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Getafe klubo gynėjas.
- 1981 m. – Romanas Pavliučenko, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir Tottenham Hotspur FC klubo puolėjas.
- 1983 m. – Zlatanas Liubijankičius, Slovėnijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Belgijos klubo KAA Gent žaidėjas.
- 1984 m.:
- Joshua Hayward, anglų roko grupės The Horrors gitaristas.
- Martinas Škrtelis, Slovakijos futbolininkas, Liverpulio FC klubo gynėjas. Nuo 2004 metų žaidžia Slovakijos rinktinėje, kurioje iki 2008 m. balandžio yra sužaidęs 23 rungtynes ir pelnęs keturis įvarčius.
- 1986 m. – Erjon Tola, Albanijos kalnų slidininkas. Pirmasis ir kol kas vienintelis šalies atstovas žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1992 m. gyvena ir treniruojasi Kervinijoje, Italijoje.
Mirtys
- 1025 m. – Bazilijus II Bulgarmušis, 976-1025 m. Bizantijos imperatorius (g. 958 m.).
- 1423 m. – Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1370 m.).
- 1500 m. – Peras Vašas de Kaminija, portugalų jūrininkas, rašytojas, kuris ypač pasižymėjo kaip Pedro Alvarešo Kabralo laivyno archivaras (g. 1450 m.).
- 1675 m. – Jan Veermeer, olandų tapytojas[5] (g. 1632 m.).
- 1938 m. – Valerijus Pavlovičius Čkalovas, sovietų lakūnas bandytojas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1904 m.).
- 1966 m. – Voltas Disnėjus, JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius (g. 1901 m.).
- 1991 m. – Vasilijus Zaicevas, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos snaiperis. Ypač pasižymėjo 1942 m. lapkričio 10 - gruodžio 17 d. Stalingrado mūšio metu (g. 1915 m.).
Šaltiniai
- ↑ Jonas Adomavičius.
- ↑ Pranas Kulikauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 216 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ John Henry Hammond II. Biografija.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Jan Veermeer.