Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Havajų valstija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Havajai)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Havajų valstija
State of Hawaii
Moku'āina o Hawai'i
Flag of Hawaii.svg Seal of the State of Hawaii.svg
Hawaii Islands2.png
Laiko juosta: (UTC-10)
Valstybė: Vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Centras: Honolulu
Oficialios kalbos: anglų, havajiečių
Gubernatorius: Linda Lingle
Gyventojų: 1 360 301 (2010 m.(40)
Plotas: 2931129,311 km²
2,931,100 ha
11,316.977 mi²
km² (43)
  - vandens %: 41,2 %
Tankumas (2010): 4646 žm./km²
0.46 žm./ha
119.14 žm./mi²
žm./km² (13)
Aukščiausia vieta: Mauna Kea (4205 m)
ISO 3166-2: US-HI
Tinklalapis: hawaii.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: Havajų valstijaVikiteka
Apie Havajų salas žr. Havajai (salynas).

Havajai (angl. State of Hawaii, havajietiškai Moku‘āina o Hawai‘i) – 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,36 mln. gyventojų (2010 m.).

Vikipedijos pavadinimas kilęs iš havajiečių kalbos žodžio wiki , kuris reiškia „vikriai“, „sparčiai“, „ypač greitai“.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Havajų istorija

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Havajų administracinis suskirstymas

Geografinė padėtis ir geologija

Havajai yra vienintelė JAV valstija, kurios teritoriją sudaro tik salos ir kurios teritorija vis didėja (dėl lavos išsiveržimų).

Havajų salynas labai izoliuotas, t. y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik Velykų sala.

Vaizdas:Big03.jpg
Didžioji sala, Vulkanų nacionalinis parkas

Havajų salyną sudaro aštuoniolika salų ir atolų, nusidriekusių apie 2400 km iš šiaurės vakarų į pietryčius. Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) Niihau, Kauai, Oahu, Molokai, Lanai, Kahoolave, Maui, Havajai (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).

Visas Havajų salas suformavo ugnikalniai, iškilę Ramiojo vandenyno tektoninėje plokštėje ties karštuoju tašku. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra „ramesnės“, t. y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje (Haleakala Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs Mauna Loa, Kilauea vulkanai, o dar labiau į pietus vandenyno gelmėje kyla naujas Loihi ugnikalnis.

Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kea – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya Papua Naujojoje Gvinėjoje, 4884 m.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Havajų ekonomika

Salose auginami ananasai, cukranendrės, papajos, kava. Yra žvejojami tunai. Pagrindinis pajamų šaltinis - turizmas. Apie 90 % salų gyventojų dirba aptarnavimo srityje.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Havajų demografija

Transportas

Pagrindinis straipsnis: Havajų transportas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: