Henrikas IV Burbonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Henrikas IV Burbonas
Henri IV by F. Pourbus the Younger (Royal Collection).jpg
Blason France moderne.svg
Burbonų dinastija
Visas vardas Henrikas Burbonas

Gimė 1553 m. gruodžio 13 d.
Pau
Mirė 1610 m. kovo 14 d. (56 m.)
Paryžius
Palaidotas Sen Deni bazilika

Tėvas Antuanas de Burbonas
Motina Žana III Navarietė
Sutuoktinis(-ė) Margarita Valua
Marija Mediči
Vaikai

Liudvikas XIII
Elžbieta Burbonė
Kristina Marija
Nikolas Anri
Gastonas Burbonas
Henrieta Marija Burbonė

Grand Royal Coat of Arms of France & Navarre.svg
Prancūzijos karalius
Valdė 1589-1610 m.
Pirmtakas Henrikas Valua
Įpėdinis Liudvikas XIII Teisingasis
Blason Royaume Navarre.svg
Navaros karalius
Valdė 1572-1589 m.
Pirmtakas Žana III Navarietė
Įpėdinis Liudvikas XIII Teisingasis
Kiti titulai
Andoros princas
Valdė: 1562-1610 m.
Pirmtakas: Antuanas de Burbonas
Įpėdinis: Liudvikas XIII Teisingasis

Vikiteka Henrikas IV BurbonasVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Henriko IV nužudymas

Henrikas IV Burbonas (Henrikas Navarietis, pranc. Henri de Bourbon, Henri IV de France le Grand, 1553 m. gruodžio 13 d. Pau – 1610 m. kovo 14 d. Paryžius) – 15721589 m. Navaros karalius Henrikas III ir 1589–1610 m. Prancūzijos karalius.

Turinys

Biografija

Burbonų dinastijos pradininkas. Pagal Kapetingų-Valua liniją buvo vienintelis teisėtas pretendentas į Prancūzijos sostą. Tėvas Antuanas de Burbonas, motina Žana III Navarietė. Išaugo La Rošelyje – Prancūzijos protestantizmo centre. Nuo 1569 m. hugenotų vadas.

1572 m. rugpjūčio 18 d. vedė trečios eilės pusseserę, karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči dukterį Margaritą Valua (15531615 m.), literatūroje žinomą kaip „Karalienė Margo“. Vestuvės baigėsi Baltramiejaus naktimi ir hugenotų žudynėmis. Ir nors per vedybų ceremoniją Dievo motinos katedroje Margarita neištarė sutikimo žodžio – vietoje „taip“ (pranc. oui) sutikimu buvo palaikytas jos ištartas „oi“, kai ją į nugarą kumštelėjo karalius Karolis IX, po Baltramiejaus nakties ji atsisakė skirtis su vyru, tuo išgelbėdama jam ir jo dvariškiams gyvybes. Tačiau jie vaikų neturėjo, todėl popiežius Klemensas VIII 1599 m. gruodžio 30 d. juos išskyrė.

1600 m. gruodžio 17 d. jo žmona tapo Šventosios Romos imperijos Ferdinado I ir Onos Jogailaitės vaikaitė Marija Mediči (15731642 m.) Jiems gimė:

Valdymas

Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinąs į katalikų tikėjimą, prievarta laikytas Prancūzijos karaliaus dvare. 1576 m. pabėgo, kovojo hugenotų pusėje, 1587 m. sumušė katalikus prie Kutras. Prancūzijos diduomenės kovai su hugenotais sukurtai Šventajai sąjungai pradėjus kontroliuoti Paryžių, susivienijo su karaliumi Henriku III, kuris paskelbė jį savo įpėdiniu.

Nužudžius Henriką III tapo Prancūzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Šventąja sąjunga. 1594 m. perėjo į katalikų tikėjimą. 1595 m. iš ispanų išvadavo Burgundiją, 1597 m. – Pikardiją. 1598 m. sudarė taiką su Ispanija. Siekdamas taikos šalies viduje 1598 m. išleido Nanto ediktą, suteikiantį hugenotams religinių laisvių, privilegijų. Sustiprino absoliutizmą, nustojo šaukti Generalinius luomus.

Vedė protekcionistinę politiką, skatino manufaktūrinę gamybą. Sumažino kai kurias valstiečių prievoles. 1604 m. pradėta Kanados kolonizacija. Henrikas priešinosi Habsburgų galios didėjimui, rėmė Vokietijos protestantus, sudarė sąjungą su Šveicarija, tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandų ginčuose. Rengiantis karui su Šv. Romos imperatoriumi, katalikų fanatikas Fransua Ravaljakas jį nužudė.[1]

Šaltiniai

  1. Henrikas IV Burbonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 480 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Literatūra

  • Jean-Pierre Babelon. Henri IV. Paris, Fayard, 1982
  • Gilles Bresson. Henri IV, Les années terribles dans l’ouest, étude, Éd. D’Orbestier, Le Château d’Olonne, 2007, ISBN 2-84238-098-3
  • Pierre Miquel. Les Guerres de religion. Club France Loisirs, 1980. ISBN 2-7242-0785-8
  • Nicola Mary Sutherland. Henry IV of France and the Politics of Religion. 1572–1596, 2 volumes, Intellect Books. 2002
  • Francois Bayrou. Henri IV le roi libre



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.