Henrikas Kebeikis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Henrikas Adolfas Kebeikis
33-IMG 0003kebeikis.jpg
Henrikas Kebeikis 2000 m.

Gimė 1939 m. birželio 17 d. (84 m.)
Kaunas

Veikla
inžinerinė, sportinė, visuomeninė
Sritis kelių projektavimas, dviračių sportas, filatelija
Pareigos
  • 1963-1967 Alytaus autokelių valdyba, inžinierius, darbų vykdytojas, vyr. darbų vykdytojas

  • 1967-1974 Mažeikių autokelių valdyba, viršininkas

  • 1974-1977 Alytaus tarpkolūkinės statybos organizacija, pirmininkas

  • 1977-1978 Alytaus 8-osios kelių statybos valdyba, vyr. darbų vykdytojas

  • 1978-1983 Vilkaviškio autokelių eksploatavimo linijinė valdyba, viršininkas

  • 1983-1993 Organizacinio techninio kelių tiesimo Tresto Kaune, projekto vyr. inžinierius, kelių tiesimo darbų kokybės skyriaus viršininkas

  • 1993-1995 UAB „Kelių tiesimas“ Lietuvos aikštelė, viršininkas

  • 1995-2000 VĮ "Transporto ir kelių tyrimo institutas", Saugaus eismo grupės vadovas

  • 2000-2009 VĮ "Transporto ir kelių tyrimo instituto" Saugaus eismo grupė, inžinierius

Išsilavinimas
  • 1951-1958 Kauno 18-toji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1958-1963 Kauno politechnikos institutas Hidrotechnikos fakultetas, studentas

Henrikas Adolfas Kebeikis (g. 1939 m. birželio 17 d. Kaune) – kelių statybos inžinierius, sporto meistras, kolekcininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos filatelistų sąjungos narys.

Kilmė ir šeima

Elena ir Adomas vestuvių dieną 1932.08.14

Tėvai – Adomas Kebeikis, Adomo (1909 m. kovo 13 d. Rygoje - 1981 m, vasario 14 d., palaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse), batsiuvys, instruktorius. – Elena Kebeikienė, Juozo (iki 1932 m. rugpjūčio 14 d. Rasčiauskaitė, 1905 m.spalio 28 d. Kėdainių apskrityje, Baisogalos valsčiuje, Sirutiškių dvare; m. 1989 m. rugpjūčio 30 d., palaidota Kaune Petrašiūnų kapinėse), namų šeimininkė.
Sesuo – Gražina Genovaitė Kebeikytė (nuo 1956-02-04 Gegužienė, 1933 m. rugsėjo 27 d. Kaune - 2015 m. spalio 21 d., palaidota Ukmergės kapinėse), gydytoja pediatrė (KMI, 1961).
Brolis – Eduardas Kibeikis (g. 1935 m. spalio 13 d. Kaune - 1996 m. rugsėjo 24 d., palaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse), inžinierius mechanikas (Maskvos Baumano institutas, 1960).

Žmona – Tatjana Kebeikienė (iki 1968 m. Pipiraitė, g. 1936 m. spalio 20 d. Skuode), gydytoja terapeutė, vėliau rengenologė (KMI, 1961).
Vaikai – Šarūnas Kebeikis (g. 1969 m. kovo 2 d. Mažeikiuose), radio elektronikos inžinierius (KPI, 1994). – Vytenė Kebeikytė (nuo 1994 m. Mikelionienė, 1972 m. sausio 16 d. Mažeikiuose), Biologijos mokslų magistrė, (KKI, 1996), architektė-dizainerė (VDA, 2007).

Plačiau apie Kebeikių giminės medį - atskirame straipsnyje.

Šeima 1976 m.

Mokslo ir studijų metai

19471951 m. mokėsi Kauno 36-oje pradinėje mokykloje, 19511958 m. Kauno 18-oje vidurinėje mokykloje. 19581963 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI) Hidrotechnikos fakultete HK-8 grupėje.

Mokykla

Kebeikių šeima gyveno Kauno priemiestyje Lampėdžiuose. Ten buvusią pradinę mokyklą ir lankė Henrikas. 1951 m. ją pabaigęs mokslus tęsė arčiausiai buvusioje (apie 5 km nuo namų) Kauno 18-tą vidurinėje mokykloje, į kurią teko vaikščioti pėsčiomis. Didžiausias džiaugsmas buvo pavasariniai potvyniai - vanduo užliedavo pievas ir apie 1,0 km tekdavo plaukti valtimis, o per ledonešį nereikėdavo eiti į mokyklą.

Prie šachmatų lentos Henrikas su broliu Edvardu. Stovi iš dešinės sesuo Gražina, tėtis Adomas, mama Elena ir tėčio mokinys nebyliukas

Mokykla buvo išmėtyta Vilijampolėje po eilę pastatų. Sportuoti tekdavo lauke. Buvo išsivalyta per karą susprogdinto „Gumos“ fabriko aikštė ir joje įrengtos žaidimų aikšteles. Mokykloje vyko tarpklasinės dviračių, futbolo, tinklinio, krepšinio ir kt. varžybos. Jaunystėje tikriausiai dauguma vaikų nori skraidyti - todėl ir Henrikas 1955 m. pradėjo lankyti sklandymo kursus pas sklandymo pradininką, sklandytoją, sklandymo konstruktorių ir Bronių Oškinį. Egzaminus teko laikyti Vilijampolėje nuo pylimo, traukiamam dešimties žmonių guminiu amortizatoriumi. Taip pavykdavo pakilti maždaug į 10 m aukštį. Sėkmingai išlaikius egzaminus H. Kebeikis buvo įtrauktas į sąrašus važiuoti per atostogas į Kulautuvą, laikyti aukštesnės kategorijos sklandymo teisėm gauti.

Vasarą Lampėdžių poilsio namuose rinkdavosi stovyklauti krepšininkai, plaukikai ir kitų sporto šakų atstovai. Visi vaikai su pavydu žiūrėdavo į jų treniruotes. Grįžus iš mokyklos ir atlikus mamos užduotį (pririnkti karvei maišą žolės, pintinę pušų kankorėžių), laukdavo draugai ir iki vėlumos Henrikas su draugais gainiodavo futbolą, žiemą ištisas dienas praleisdavo ant kalnų su slidėmis, arba su pačiūžomis ant ledo žaisdavo ledo ritulį - vėliau jam net teko žaisti Kauno m. pirmenybėse už “Raudonojo Spalio” suaugusiųjų komandą. Daug dienų buvo praleista plaukiojant valtimi Nemune.

Mokykla tuo metu privalėdavo dalyvauti Kauno m. moksleivių spartakiadose. Kad atrinkti stipriausius sportininkus buvo organizuojamos tarpklasinės mokyklos varžybos - juose Henrikas dviratininkų varžybose pateko į mokyklos komandą. Taip nuo 1956 metų jis įsiitraukė į dviračių sportą. Norėdamas gauti sportinį dviratį pradėjo treniruotis LSD “Spartakas” pas trenerį Antaną Juodžbalį. Pirmosios oficialios varžybos buvo 1956 m. gegužės 5 d. LSD “Spartakas” Kauno m. draugijos sezono atidarymo 25 km atskiro starto varžybos. Henrikui teko važiauti paprastu dviračiu ir visų nustebimui buvo pasiektas II - jo atskyrio reikalavimas (46 min.) ir užimta pirma vieta. Antrosios oficialios varžybos buvo 1956 m. birželio 10 d. - tai Kauno m. vaikų ir paauglių “Ereliukas” 5 km dviračių varžybos. 5 km pravažiauta per 8 min. 15 sek. ir vėl užimta I - ji vieta. Finaliniu varžybų Šiauliuose dar nebūdavo. Respublikoje tai buvo antras rezultatas ir dviračio “Ereliukas” tada nepavyko gauti...

1956 m. birželio 12 d. Kauno m. XI - toje spartakiadoje 25 km komandinėse varžybose 18 - tos vidurinės m-los komanda užėmė III - ją vietą. 1956 m. birželio 14 d. įvyko 50 km lenktynės bendru startu. Šiose lenktynėse Henrikas vėl užėmė antrąją vietą ir įvykdė II-jį atskyrį (1 val. 31 min.) ir buvo pakviestas į Kauno m. moksleivių rinktinę dalyvauti Respublikinėje XI–toje spartakiadoje. 1956 m. liepos 1 d. 25 km komandinėse varžybose paprastais dviračiais Kauno moksleivių komanda (joje buvo du 18-tos vidurinės m-los moksleiviai: A. Zelkevičius ir H. Kebeikis) užėmė I-ją vietą (41 min.) ir tapo respublikos čempione. 1956 m. liepos 3 d. įvyko bendro starto 50 km lenktynės, kuriose H. Kebeikis užėmė IV-tą vietą. Po to jis buvo pakviestas į Respublikos moksleivių rinktinę ruoštis Visasąjunginei moksleivių spartakiadai.

Tuo metu Henrikas turėjo važiuoti į Kulautuvą, kur reikėjo dalyvauti sklandytojų stovykloje, kur reikėjo dar mokytis ir išlaikyti galutinius sklandytojo egzaminus. Teko rinktis - sklandymas ar dviratis. Mokyklos fizinio auklėjimo mokytojas B. Balčiūnas prikalbino važiuoti į moksleivių dviratininkų stovyklą Vilniuje. Jis įrodė, kad lietuvis negalės tapti lakūnu, o sklandymas tik laiko gaišinimas. Taip buvo apsispręsta važiuoti į Vilnių. Tačiau ten nepavyko patekti į Respublikos moksleivių komandą. Tuo metu kartu pradėję mokytis sklandyti Regina Garmutė ir Antanas Arbačiauskas tapo žymiais sklandytojais.

1958 m. baigiant vidurinę mokyklą už sportinius rezultatus H. Kebeikiui buvo suteiktas dviračių sporto meistro vardas.

Universitetas

1958 m. baigęs mokyklą H. Kebeikis išlaikė stojamuosius egzaminus į Kauno Politechnikos instituto (KPI) Hidrotechnikos fakultetą.

Po stojamųjų egzaminų Henrikui teko išvažiuoti į „LSD „Spartakas“ stovyklą Lvove iš kurios sugrįžus rugsėjo 29 d. hidrotechnikų specialybės sąrašuose jo nebuvo - jis buvo įrašytas kandidatu į kelininko specialybę. Tačiau tai Henriko netenkino, nes tuo metu kandidatus imdavo tarnauti kariuomenėje. Todėl susitikime su fakulteto dekanu V. Klimavičimi ir partiniu sekretoriumi M. Rimašausku jis paprašė grąžinti dokumentus, norint juos nunešti į Kauno Kūno kultūros institutą. Hidrotechnikos fakultete tuo metu studijavo dviračių sporto meistrai R. Toleikis R. Mickus ir J. Grabauskas - jų komandai reikėjo ir H. Kebeikio. Todėl išsiaiškinus, kad Kebeikių šeima gyvena vargingai (visi trys vaikai mokėsi) dekanas pasiūlė jam tapti kelininkų grupės studentu ir gauti stipendiją - bet suprantant, kad ne sportas, o mokslas gyvenime turi būti pirmoje eilėje... Taip prasidėjo kitas gyvenimo etapas.

Henrikas universitete derino mokslą ir sportą, bei užgiuvusias įvairias visuomenines pareigas. Jis buvo išrinktas fakulteto sporto klubo pirmininku ir instituto sporto klubo pirmininko pavaduotoju. Teko organizuoti įvairias varžybas, pačiam treniruotis ir mokytis. Nors jis moksle ir nebuvau pirmūnas, tačiau per visus mokymosi metus neturėjo nei vienos skolos. Į institutą iš Lampėdžių kasdien (kaip ir į pasimatymus) tekdavo važiuoti dviračiu. Gelbėjant institutą, teko pradėti šokinėti slidėmis nuo tramplyno - taip jis tapo Aukštųjų mokyklų spartakiados čempionu ir šios pozicijos neužleido kol baigė institutą.

Institute būnant visuomenininku teko daug bendrauti ne tik su fakulteto dekanu, bet ir su KPI rektoriumi K. Baršausku - visą laiką jautė jo tėvišką rūpestį.

1963 m. baigęs KPI Henrikas Kebeikis tapo autokelių inžinieriumi. Rektorius norėjo jį palikti institute Kelių katedroje. Tačiau moksliniai darbai neviliojo. Norėjosi judraus darbo ir veiklos - pamatyti gyvenimą ir pasinerti į jo negandas. Henrikas pasiprašė pasiųsti jį dirbti į Alytų (pats nežinodamas kodėl - jo Mama minėjo, kad jaunystėje pas kažką gyveno Alytuje...). Tačiau ten pagal paskyrimą vietų nebuvo - vėl pasirūpino K. Baršauskas, susitardamas su ministru Vl. Martinaičiu. Taip atsirado vieta Alytaus autokelių valdyboje. Su KPI baigimu baigėsi ir dalyvavimas dviračių sporto varžybose.

Darbinė veikla

Savo darbinę veiklą Henrikas Kebeikis pradėjo Kauno Autokelių valdyboje institute praktikos metu. 1961 m. jis dirbo Kauno autokelių eksploatavimo linijinės valdybos paprastu darbininku, 1962 m. vietinių kelių kelio meistru.

1963 m. rugpjūčio 1 d. jis pradėjo dirbti Alytaus autokelių valdybos inžinieriumi, darbų vykdytoju. 19661967 m. Alytaus 8-osios kelių statybos valdybos vyr. darbų vykdytojas. 1967 m. kartu su kitais specialistais atstatė Alytuje karo metais sugriautą Juozapavičiaus tiltą.

19671974 m. Mažeikių autokelių valdybos viršininkas. 19741977 m. Alytaus tarpkolūkinės statybos organizacijos pirmininkas. 19771978 m. Alytaus 8-osios kelių statybos valdybos vyr. darbų vykdytojas. 19781983 m. Vilkaviškio autokelių eksploatavimo linijinės valdybos viršininkas.

1983 m. grįžo dirbti į gimtąjį Kauną - Organizacinio techninio kelių tiesimo Tresto Kaune projekto vyr. inžinierius. Darbo veiklos pobūdis – kelių tiesimas, techninės dokumentacijos ruošimas, avaringumų tyrimai autokeliuose. 1987 m. tapo Tresto kelių tiesimo darbų kokybės skyriaus viršininku.

Atgavus Loetuvai nepriklausomybę 1993 m. H. Kebeikis tapo UAB „Kelių tiesimas“ Lietuvos aikštelės viršininku. Nuo 1995 m. VĮ "Transporto ir kelių tyrimo instituto" Saugaus eismo grupės vadovas. 1995 m. dalyvavo Švedijoje organizuotuose Skandinavijos Ministrų Tarybos kursuose “Nacionalinis saugaus eismo reguliavimas” bei Centrinės ir Rytų Europos tarptautinės tobulinimosi programoje “Saugaus eismo reguliavimas”.

Nuo 2000 m. birželio 17 d. pensininkas ir kartu iki 2009 m. gruodžio 24 d. VĮ "Transporto ir kelių tyrimo instituto" Saugaus eismo grupės inžinierius.

Kitos veiklos

Visuomeninė, politinė, valstybinė

19651967 m. Alytaus miesto tarybos deputatas, 1967−1974 m. Mažeikių miesto tarybos deputatas, 1967−1974 m. neetatinis miesto tarybos pirmininko pavaduotojas. 1974−1977 m. Alytaus raj. tarybos deputatas. Naujosios sąjungos (socialliberalai), Tautos pažangos partijos narys. Nuo 1995 m. vasario mėn. Kauno grąžintinų namų gyventojų teisių gynimo komiteto pirmininkas. 20002003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.[1] Kauno miesto savivaldybės tarybos biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, AB „Kauno keliai“ valdybos pirmininkas.

Sportinė

Dviračių sporto meistras (1958 m.), moksleivių XI ir XII spartakiadų prizininkas ir čempionas (1956, 1957 m.), Lietuvos čempionas (100 km, 1958 m.), vicečempionas (150 km, 1958, 1959 m.), 1959 m. Lietuvos II – sios spartakiados 150 km grupinių varžybų vicečempionas, Lietuvos daugiadienių lenktynių prizininkas (1281 km, 1957 m.; 1078 km, 1958 m.), Pabaltijo daugiadienių lenktynių prizininkas (1004 km, 1959 m.).

TSRS I – osios ir II – osios tautų spartakiadų dalyvis, TSRS LSD “Spartakas” pirmenybių prizininkas (100 km ir krosas, 1958 m.), TSRS dviračių komandinių pirmenybių vicečempionas (krosas, 1962 m.).

Daugkartinis aukštųjų mokyklų čempionas (šuoliai slidėmis nuo tramplino, 19591963 m.), 1965 m. Lietuvos žiemos šventės varžybose estafetėje (4×10 km) tapo nugalėtoju, o 1965 m. per Lietuvos slidinėjimo čempionatą Šiaurės dvikovės varžybose (šuoliai nuo tramplino ir 18 km slidinėjimas) pelnė bronzos medalį.

Filatelinė

1961 m. po Jurijaus Gagarino skrydžio mokydamasis Kauno politechnikos institute pradėjo rinkti pašto ženklus. Pagrindinės temos − žmogaus skrydis į kosmosą bei tiltai.

Paruošė ekspozicijas: „Gagarinas“, „Žmogus Mėnulyje“, „Žvilgsnis į Mėnulį“, „Žvaigždiniai astronautų keliai“, "Laukite mūsų, žvaigždės! ", „Atgimusios Lietuvos pašto istorija“, „Lietuvos pašto tarifai, 1990–1996“, „Pasaulio tiltai filatelijoje“ ir „Pasaulio tiltai ikonografijoje“, „Lietuvos tiltai ikonografijoje“.

Dalyvavo parodose Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Ispanijoje ir kt.

Lietuvos filatelistų sąjungos valdybos narys. 1996 m. suteiktas tarptautinis filatelisto vardas.

Įvairiuose Lietuvos miestuose rodomos personalinės parodos „Lietuvos tiltai ikonografijoje“, „Lietuviai žiūri į dangų“, „Nepriklausomybės keliu“ ir kt., spausdinami straipsniai žurnale „Keturi ratai“: „Lietuvos tiltų statybos istorija“ ir „Pasaulio tiltų statybos istorija“, taip pat įvairi vaizdinė medžiaga iš gausiai surinktos atvirlaiškių ir nuotraukų kolekcijos apie Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių tiltus.

Surinko vertingą istorinę medžiagą apie Lietuvos tiltus. 2004 m. išleido knygą "Žvilgsnis į Lietuvos tiltus". [2] Knygoje publikuojama 785 XIX – XXI amžiaus iliustracijos apie Lietuvos tiltus, jų statybą ir eksploataciją.[3]

Apdovanojimai

1967 m. už tilto per Nemuną Alytuje atidavimą naudoti pirma laiko, apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo Garbės raštu, už darbą apdovanotas ministerijos ir savivaldybės garbės raštais, trimis medaliais.

2007 m. apdovanotas Santakos garbės ženklu.

Smolenske 1993 m. už parodą „Gagarinas“ apdovanotas aukso medaliu, 1996 m. Ispanijoje pasaulinėje „Aviacijos ir Kosmonautikos’96“ parodoje pasidabruotu medaliu, o 1997 m. Anglijoje paauksuotu medaliu. 1996 m. JAV (Čikagoje) „LITHUANIA“ PHILATELIC SOCIETY LITHPEX XXVI parodoje už ekspoziciją „Lietuvos pašto tarifai, 1990–1996“ apdovanotas paauksuotu medaliu, 1998 m. JAV (Čikagoje) „LITHUANIA“ PHILATELIC SOCIETY LITHPEX XXVII parodoje už ekspoziciją „Lietuvos pašto istorija“, apdovanotas bronzos medaliu.

1999 m. respublikinėje filatelijos parodoje apdovanotas 5 įvairių spalvų medaliais už rodomas ekspozicijas, 2000 m. respublikinėje filatelijos parodoje apdovanotas 2 medaliais už rodomas ekspozicijas.

2003 m. pasaulinėje filatelijos parodoje Tailande už ekspoziciją "Gagarinas" apdovanotas Didžiuoju sidabro medaliu.

2011 m. vasario 20 d. Gardine už ekspoziciją "Gagarinas" apdovanotas didžiuoju aukso medaliu, 2011 m. rugsėjo 15 d. Gomelyje už ekspoziciją "Lietuvos pašto tarifai 1990 – 1996 m." apdovanotas aukso medaliu, 2012 m. birželio 3 d. Gardine už ekspoziciją "Žvilgsnis į Mėnulį" apdovanotas didžiuoju aukso medaliu.

Per 50 metų už įvairias filatelines parodas apdovanotas daugiau kaip 100 įvairių spalvų medaliais.

Nuo 2000 m. Kauno mieste vyksta "Saugaus rato" bei dviračių sporto meistro H.Kebeikio pereinamosios taurės figūrinio dviračio vairavimo varžybos, kuriose geriausiai pasirodžiusieji mergaitė ir berniukas apdovanojami dviračiais. Panašias varžybas padeda organizuoti Lampėdžių bendruomenei per Tarptautinę vaikų gynimo dieną.

2001 m. gegužės 1 d. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos bendruomenės nutarimu suteiktas Garbės mokinio vardas, o 2006 m. išrinktas į mokyklos Garbės galeriją.

Už nuopelnus Kauno miestui 2007 m. kovo 22 dienos Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų tarybos sprendimu apdovanotas III laipsnio Santakos Garbės ženklu, o 2011 m. gruodžio 30 d. Gerumo kristalu – už bendruomeniškumo ir kultūrinių vertybių puoselėjimą, 2014 m. vasario 12 dienos mero potvarkiu Nr. M-66, už nuopelnus Kauno ir Lietuvos paveldui, jų vertybių išsaugojimą apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.

Diplomai

Galerijos

Bibliografija

Nuorodos, šaltiniai

  1. Kandidato biografija
  2. Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. – Kaunas : Dizaino ir leidybos uždaroji bendrovė „Kopa“, 2004. – 448 p.: iliustr. – ISBN 9955-9711-0-X
  3. Internetinė prieiga prie Henriko Adolfo Kebeikio galerijų.


Parengė: 2014 m. spalio mėn. pagal ....

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 57% (+14618-77=14541 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 46% (+11693-641=11052 wiki spaudos ženklai).
  • Vladas Palubinskas – redaktorius – 0% (+72-0=72 wiki spaudos ženklai).