Hermanas Šulcas
Hermanas Jonas Šulcas (g. 1939 m. spalio 29 d. Klaipėda) – Lietuvos kunigas salezietis, misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje ir Jaunimo sodybos Kretingos rajone, Kėkštuose, steigėjas.
Biografija
Gimė Klaipėdos vokiečio liuterono ir katalikės žemaitės Elžbietos Mockutės (1913–2004 m., palaidota Kartenoje), kilusios iš Abakų kaimo, šeimoje. Artėjant Antrajam pasaulinio karo frontui ir šeimai traukiantis nuo artėjančios Raudonosios armijos, tėvas žuvo apšaudymo metu. Našlė mama apsigyveno Vakarų Vokietijoje, vėliau Liuneburge, kur tebegyvena Hermano brolis. Lankė Vasario 16-osios gimnaziją Diepholze ir Hiutenfelde, kuri buvo išlaikoma ypač lietuvių rėmėjų aukomis. Nenorėdamas „būti pašalintas dėl neramaus būdo“ (citata), persikėlė į Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje. Vėliau baigė pedagogiką ir filosofiją Saleziečių Įstaigose, Romoje įsigijo teologijos licenciatą ir 1968 m. ten buvo įšventintas į kunigus.
1969–1971 m. Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas, bendrabučio vedėjas ir sporto mokytojas. Saleziečiams perėmus lietuvių parapiją Brazilijoje, 1972–1975 m. San Paule dirbo su jaunimu.
Nuo 1978 m. misionierius Ruandoje, Musha kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio. Pramokęs vietos kalbos ir pradėjęs misionierišką veiklą, dažnai tapdavo ir mediku, nes krašte medicina nėra išplėtota, taip tapo populiarus apylinkėje. Įsteigė Jaunimo sodybą ir mokyklą, į kurią vaikai iš tolimesnių kaimų pėsti vaikščiojo net iki 20 km. Jaunimo sodyboje mokė vaikus gyvenimo įgūdžių bei amatų. Joje savo reikmėms auginami gyvuliai, daržovės. Berniukai mokėsi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amatų, mergaitės – siūti, keramikos darbų. Kad išmokytų vaikus mieloje šeimyniškoje dvasioje, kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę, kuri mokino daržininkystę bei auginti vištas ir antis ir – buvo mama visiems. Vienu metu, sodyboje gyveno iki 120 vaikų. Gabesnieji siekė mokslų aukštesnėse mokyklose.
Tačiau 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas. Per 100 dienų beveik tris kartus plotu už Lietuvą mažesnėje Ruandoje buvo išžudyta iki milijono gyventojų. Buvo išžudyta ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Mačetėmis ir peiliais buvo išskersti vaikai, kuriuos H. Šulcas Nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs ir į Lietuvą. Visoje sodyboje iš 120 vaikų gyvi liko tik 12! Pats kunigas jų likimo išvengė, nes į sodybą nespėjo grįžti iš sostinės. Tačiau buvo persekiojamas, jį išgelbėjo Jungtinių Tautų kariškiai, priėmę į tanką. Kuriam laikui turėjęs palikti Ruandą, gyveno Vokietijoje.
Po dvejų mėnesių, kovoms tebevykstant, grįžęs į Ruandą rinko iš savanos išbadėjusius vaikus, kurie regėję savo tėvų žūtį ir pabėgę nuo žiaurumų, ne tik bijojo žmonių, bet kai kurie, pagyvenę su žvėrimis, nebemokėjo net kalbėti, lojo šunimis. Surinkęs buvusius savo padėjėjus, po truputį, per 4 metus, atstatė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai buvo išžudyti per genčių tarpusavio karus ar mirę iš bado. Sodyboje dabar nuolat gyvena apie 200 našlaičių vaikų ir jaunimo nuo 2 iki 22 metų. Įsteigė amatų mokyklą, o 2002 m. ir gimnaziją, kurioje mokosi iki 400 vaikų iš aplinkinių vietovių, netgi – sostinės senatorių bei diplomatų vaikai. Dalis auklėtinių mokosi kitose gimnazijose, keli jau studijuoja Vokietijos, Italijos ir Ruandos universitetuose; du jau baigė, viena su daktarato diplomu.
Atgavus 60 ha gimtinės žemės Kėkštuose, įsteigė Jaunimo sodybą Kėkštų ir kitų kaimų bei Kalotės sąvartyno vaikams. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai iš apylinkių, būna ir iš asocialių šeimų. Į Kėkštuose vasaromis rengiamas tarptautines vaikų ir jaunimo stovyklas suvažiuoja vaikai ir jaunimo iš Lenkijos, Vokietijos, kunigas atveža globotinių ir iš Ruandos. [1] Visus metus vyksta įvairūs seminarai ir jaunimo susitikimai.[2]
Laisvai kalba devyniomis kalbomis: vokiečių, lietuvių, italų, anglų, portugalų, prancūzų, lotynų, graikų ir pagrindine afrikiečių kalba – bantu grupės kinyarwanda kalba.
Įvertinimas
- 2006 m. suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“
- 2007 m. Kretingos rajono žmonių išrinktas Metų žmogumi[3]
- 2008 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
Šaltiniai
- ↑ Irena Beniušienė. Nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikoje. Pajūrio naujienos, 2007, spalio 23.
- ↑ Kun. Hermanas Šukcas. Jaunimo sodyba nepasiturinčių šeimų vaikams
- ↑ Irena Beniušienė. Metų žmogumi išrinktas kunigas misionierius Hermanas Šulcas. Pajūrio naujienos, 2007, gruodžio 28 d.
Nuorodos
- Hermanas Šulcas. Išgyvenęs pragarą
- Kun. Hermanas Šulcas. „Kolonializmas niekur nedingo – jis tęsiasi ir dabar...“
- Hermanas Šulcas: „Kas turi širdį, pasidalins kiškio kailiu“
| ||||||