Holokaustas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nordhauseno lagerio lavonai
Žydų holokausto vieta Kaušėnuose (Plungės raj.)
Paminklas žydų aukoms Kauno VII forte
Holokausto memorialas Berlyne

Holokaustas (kilęs iš graikų kalbos ὁλόκαυστος holókaustos: hólos, "visas" ir kaustós, "išdegintas") – sistemingas, masinis žydų genocidas (etninis valymas). Vykdytas 1943-1945 m. Vokietijos nacių, vadovaujamų Adolfo Hitlerio.

Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą.

Antrasis pasaulinis karas sudarė galimybes Hitleriui vykdyti savo planus. Tai buvo daroma etapais. Lenkijoje okupantai atėmė iš žydų nuosavybę ir suvarė juos į uždarus miestų rajonus (getus). Ten žydai neturėjo paprasčiausių žmoniško gyvenimo sąlygų, kentė šaltį ir alkį, masiškai mirdavo nuo bado ir ligų. Getai buvo kuriami ne tam, kad žydai gyventų atskirai nuo kitų tautybių žmonių, o tam, kad butų geriau pasiruošta juos sunaikinti.

1941 m. viduryje okupuotose SSRS teritorijose nacistai pirmiausiai naikino žydus - komunistus, tačiau netrukus pradėjo visuotinį žydų – vyrų, moterų, senelių, kūdikių žudymą. Užėmus gyvenamąją vietovę, nacių pareigūnai iškart suregistruodavo visus žydus ir įsakydavo nešioti prie drabužių prisiūtas geltonas šešiakampes žvaigždes. Paskui žydams liepdavo susirinkti į kokią nors aikštę tariamam perkėlimui į darbo stovyklas. Visi vertingi daiktai iš jų būdavo atimami, o patys varomi į žudynių vietas, prie iš anksto iškastų duobių. Ten jiems įsakydavo nusirengti, tada sušaudydavo ar kitaip nužudydavo, o lavonus sumesdavo į duobes. Kartais žydus suvarydavo į getus, bet daugumą jų gyventojų taip pat išžudydavo.

Vykdant žydų genocidą Baltijos šalyse ir Ukrainoje, nacistams talkindavo okupantams tarnavusi vietinė policija. Masinis žydų naikinimas okupuotose Europos šalyse prasidėjo 1941 m. pabaigoje. Mat Japonijai užpuolus Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietija joms taip pat paskelbė karą. Hitleris galėjo nebekreipti dėmesio į JAV požiūrį. Vakarų, Vidurio Europos ir Balkanų šalių žydai traukiniais buvo gabenami į naikinimo stovyklas, įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje: Osvencimą (Aušvicą), Treblinką, Maidaneką, Belžecą, Sobiborą ir kt. Juose žmones nuodijo dujų kamerose, o lavonus degino krematoriumuose.

Osvencime (Aušvice), kur šalia naikinimo stovyklos veikė ir „paprasta” koncentracijos stovykla, buvo nužudyta beveik 2 mln. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 1,5 mln. žydų [reikalingas šaltinis], Treblinkoje – 870 tūkst. žydų [reikalingas šaltinis]. Naikinimo ir koncentracijos stovyklas tvarkė ir transportą aukoms parūpindavo esesininkai. Nacistai stengėsi sunaikinti visus žydus. Į naikinimo stovyklas buvo gabenami žydai iš 1943 m. rugsėjo mėn. okupuotos Italijos ir 1944 m. pavasarį okupuotos Vengrijos. Ligi tol tiek Musolinis, tiek ir Hortis priešinosi žydų deportacijoms iš savo valstybių.

Deportacijos buvo vykdomos, mirties fabrikai veikė ir tada, kai Vokietijos pralaimėjimas kare pasidarė neišvengiamas bei akivaizdus. Tiktai Vermachto okupuotų šalių išvadavimas ir antihitlerinės koalicijos armijų įžengimas į pačios Vokietijos teritoriją sustabdė masinį žydų naikinimą. Žydų genocidas Antrojo pasaulinio karo metais buvo pavadintas holokaustu.

Šalis Žydų skaičius iki II pas. karo Sunaikinta Procentais
Lenkija 3 300 000 2 800 000 89 %
TSRS 2 100 000 1 500 000 71,5 %
Rumunija 850 000 425 000 50 %
Vengrija 400 000 200 000 50 %
Čekosovakija 350 000 260 000 82,5 %
Prancūzija 300 000 90 000 30 %
Vokietija 210 000 170 000 81 %
Lietuva 200 000 192 000 96 %
Nyderlandai 150 000 90 000 60 %
Latvija 100 000 95 000 95 %
Belgija 90 000 40 000 44 %
Graikija 75 000 60 000 80 %
Austrija 200 000 70 000 35 %
Italija 57 000 15 000 26 %
Bulgarija 50 000 7 000 14 %

Taip pat skaitykite

Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: