Hugo Grotius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hugo Grotius (1583-1645). Dailininkas - Michiel Jansz van Mierevelt, 1631 m.

Hugas Grocijus (angl. Hugo Grotius, ol. Huigh arba ol. Hugo de Groot, g. 1583 m. balandžio 10 d. Delft, Nyderlandai1645 m. rugpjūčio 28 d. Rostoke, Vokietija) – politikos, teisės filosofas ir teoretikas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teologas. Hugas Grocijus laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienas Suvereniteto teorijos, taip pat prigimtinės bei tarptautinės teisės pagrindėjų.

Hugas Grocijus gimė pasiturinčioje protestantų šeimoje. Vaikystėje buvo vunderkindas. H. Grotius pradėjo studijuoti būdamas 11 m. Leideno universitete. Būdamas 12 m. laisvai kalbėjo lotynų ir graikų kalbomis, lotynų kūrė eiles, kurias dėl jų elegancijos ir subtilumo gyrė net mokslininkai. Pradžioje baigė įprastus laisvųjų menų kursus. 1599 m. tapo Orleano universiteto garbės daktaru.

H. Grocijus greitai kilo karjeros laiptais. Būdamas 16 metų tapo advokatu, Olandijos valstybių valstybės advokatas, prokuroras, advocaat - fiscaal (1607 m.), Rotterdamo pensionierius (miesto sindikas) (1613 m.). H. Grocijus rėmė Olandiją kovoje su ortodoksiškais kalvinistais ir princu Moricu fon Oraniečiu.

Tarptautinės teisės teoretikas

Hugas Grocijus veikale „Trys knygos apie karo ir taikos teisę“ išleistame 1626 m. apibendrino visą tarptautinės teisės teoriją ir praktiką. Šis veikalas tapo pagrindinių Europos universitetų programų privaloma dalimi. 1758 m. jis išverstas į visas pagrindines Europos kalbas.

H. Grocijus nuo tarptautinės teisės atskyrė teologiją, parodė tarptautinės teisės savarankiškumą. Karą laikė teisingu atsakant į neteisybę (kai kėsinamasi į suverenių valstybių pagrindines teises: teisę į lygybę, į nepriklausomybę, į išlikimą, į pagarbą, į tarptautinę prekybą). Kai užsienio valstybė kėsinasi į atitinkamas teises, nukentėjusioji valstybė įgyja teisę į savigyną.

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Hugo Grotius – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: