Humanizmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Humanizmas (pranc. humanisme) yra plati etinių filosofijų kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.

Sekuliarieji humanistai vertina mokslinį skepticizmą ir mokslinį metodą, vengdami aklo tikėjimo, dogmų bei perdėto skepticizmo. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami misticizmą, tradiciją ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su ateizmu ir agnosticizmu, bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai. Kai kurios didžiosios religijos taip pat buvo įtakotos šios filosofijos ir priėmė humaniškesnę poziciją.

Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.

Taip pat skaitykite


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: