Ieties metimas
Ieties metimas - lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi, kas toliau numes ietį.
Taisyklės ir ypatybės
Taisyklės panašios į kitų metimo varžybų: Kiekvienas meta tris kartus, aštuoni geriausi varžybas tęsia ir meta dar po tris kartus. Laimi atlikęs tolimiausią užskaitytą metimą.
Jei metikas peržengia liniją arba ietis nusileidžia už sektoriaus, metimas neįskaitomas. Jei ietis įsminga, matuojama nuo tos vietos, jei neįsminga - matuojama nuo pėdsako pradžios, jei pirma žemę paliečia ieties uodega - metimas neįskaitomas.
Kitaip nei kitose metimo rungtyse, metama ne iš apskritimo, bet iš įsibėgėjimo takelio, padengto tokia pat danga kaip ir bėgimo takai. Daugelis stadionų turi įsibėgėjimo takelius abiejuose galuose, kad būtų galima išnaudoti palankų vėją.
Ieties metikai įsibėgėdami turi pasiekti didelį greitį, todėl jų kūno sudėjimas panašesnis į sprinterių nei į kitų metikų, kuriems būdingas stambus kūno sudėjimas. Paleidžiama ietis gali pasiekti 110 km/h greitį.
Nauja ietis
1984 m. Rytų Vokietijos metikas Uwe Hohn pasiekė naują rekordą - 104,80 m. Metimams pasiekus tokius nuotolius, varžybos stadionuose galėjo būti uždraustos saugumo sumetimais, todėl vyriškos ieties (800 gr.) konstrukcija buvo pakeista. Ieties masės centras buvo pastumtas į priekį. Tokia ietis pakrypsta žemyn anksčiau, skrydžio atstumas sumažėja ~10 % ir ietis dažniau įsminga į žemę. 1999 m. taip pat buvo pakeista ir moteriška ietis (600 gr.).
Gamintojai bandė atgauti dalį prarasto nuotolio padidindami trintį galinėje ieties dalyje (darė skylutes, naudojo šiurkščius dažus ir kita). Tokios priemonės buvo uždraustos 1991 m., o rekordai, pasiekti tokiomis ietimis - anuliuoti.
Istorija
Istoriškai svaidomoji ietis buvo naudojama medžioklei ir karui, šiais laikais ietis dažniausiai naudojama sportui. Ieties metimas yra olimpinių žaidynių dalis nuo 1908 m. Ietis būdavo mėtoma ir antikinėse olimpiadose. Gali būti kad ietis būdavo varžomasi ne mėtant kuo toliau, o mėtant į taikinį.
| |||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||