Imanuelis Kantas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Imanuelis Kantas
vok. Immanuel Kant
Kant foto.jpg

Gimė 1724 m. balandžio 22 d.
Karaliaučius
Mirė 1804 m. vasario 12 d. (79 m.)
Karaliaučius

Tautybė vokietis (prūsas)

Veikla
filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.

Žinomas už kūrinį „Grynojo proto kritika

Vikiteka Imanuelis KantasVikiteka

Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučius1804 m. vasario 12 d. Karaliaučius) – lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.

Turinys

Gyvenimas

17321735 m. mokėsi Frydricho kolegijoje, kurioje tuo metu dėstyta lietuvių kalba. 16-kos metų įstojo į Karaliaučiaus universitetą.

17461750 m. I. Kantas mokytojavo Jučiuose. Mokė lietuviškų bažnyčių ir mokyklų inspektorius, klebono D. E. Anderso ir vietos klebono vaikus. 1750 persikėlė į Ansdorfą prie Osterodės (dabar Ostruda, Lenkija). 1753 m. jis dirbo Rautenberkyje (dar vadinamame Kamantais, dabar Uzlovojė) dvarininko Kaizerlingo šeimos mokytoju. 1754 m. grįžo į Karaliaučių. Po metų apgynė magistro disertaciją ir tapo privatdocentu. Dėstė logiką, metafiziką ir mechaniką. Gyveno iš pradžių Magistrato gatvelėje Knypavoje, pas prof. Kipkę. Ten įvyko ir pirmoji paskaita.

Nuo 1766 gyveno Lėbenichte, buvusioje rotušėje, pas knygininką J. J. Kanterį. Vėliau – Oksenmarkte. 1770 tapo profesoriumi. 1784 įsigijo dviejų aukštų namą. Vasarą I. Kantas skaitė logiką ir fizinę geografiją, žiemą – metafiziką ir antropologiją. 1788 ėjo rektoriaus pareigas. Paskutinė jo paskaita vyko 1795 m. birželio 23 dieną. [1] [2]

Kūryba

  • Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft, 1781) – skirta pažinimo teorijai; teigiama, kad pažinimui būtinos ir juslės, ir protas
  • „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (Prolegomena zu einer jeden künftigen Metaphysik, die als Wissenschaft wird auftreten können, 1783) – „Grynojo proto kritikos“ pagrindinių minčių trumpesnis, paprastesnis išdėstymas
  • „Dorovės metafizikos pagrindai“ (Grundlegung zur Metaphysik der Sitten, 1785) – „Praktinio proto kritikos“ pagrindinių minčių trumpesnis, paprastesnis išdėstymas
  • Praktinio proto kritika“ (Kritik der praktischen Vernunft, 1788) – skirta etikai; teigiama, kad kiekvienas turi elgtis taip, kad jo elgesio taisyklė galėtų tapti norma visiems
  • Sprendimo galios kritika“ (Kritik der Urteilskraft, 1790) – skirta estetikai
  • „Religija vien tik proto ribose“ (Die Religion innerhalb der Grenzen der blossen Vernunft, 1793)

Literatūra

  • Nerija Putinaite „Paskutinioji proto revoliucija: Kanto praktinės filosofijos studija“. – Vilnius, Aidai, 2004, ISBN 9955-445-80-7
  • Johanas Štrauchas „Naujųjų amžių filosofijos istorija“. – Vilnius, Amžius, 1996, ISBN 9986-430-49-6

Vertimai į lietuvių kalbą

  • „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (vertė Romanas Plečkaitis). – Vilnius, Mintis, 1972 (2-as leidimas: Vilnius, Mintis, 1993, ISBN 5-417-00669-6)
  • „Dorovės metafizikos pagrindai“ (vertė Kristina Rickevičiūtė). – Vilnius, Mintis, 1980
  • „Grynojo proto kritika“ (vertė Romanas Plečkaitis). – Vilnius, Mintis, 1982 (2-as leidimas: Vilnius, Mintis, 1996, ISBN 5-417-00736-6)
  • „Praktinio proto kritika“ (vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė Romanas Plečkaitis). – Vilnius, Mintis, 1987
  • „Apie pedagogiką“ (vertė L. Jovaiša). – Kaunas, Šviesa, 1990, ISBN 5-430-01240-8
  • „Sprendimo galios kritika“ (vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė R. Plečkaitis). – Vilnius, Mintis, 1991, ISBN 5-417-00330-1
  • „Politiniai traktatai“ (vertė Antanas Gailius ir Gediminas Žukas, sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė Alvydas Jokubaitis). – Vilnius, Aidai, 1996, ISBN 9986-590-22-1
  • „Religija vien tik proto ribose“ (vertė ir įvadą parašė Romanas Plečkaitis). – Vilnius, Pradai, 2000, ISBN 9986-943-38-8.
Vikicitatos

Šaltinis

  1. Arsenijus Gulyga „Kantas“. – Vilnius, Vyturys, 1989, ISBN 5-7900-0157-2
  2. Vytautas Šilas ir Henrikas Sambora „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai“

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: