Islandija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ísland
Flag of Iceland.svg Coat of arms of Iceland.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Islandija žemėlapyje
Valstybinė kalba Islandų
Sostinė Reikjavikas
Didžiausias miestas Reikjavikas
Valstybės vadovai Ólafur Ragnar Grímsson Jóhanna Sigurðardóttir
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
103 000103,000 km²
10,300,000 ha
39,768.3 mi²
km² (105)
2,7 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
330 510 (168)
3.213.21 žm./km²
0.0321 žm./ha
8.314 žm./mi²
žm./km² (186)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
11,40 mlrd. $ (135)
38100 $ (8)
Valiuta Islandijos krona
Laiko juosta UTC+0
Nepriklausomybė
Suverenitetas
Respublika

1918 m. gruodžio 1 d.
1944 m. birželio 17 d.
Valstybinis himnas Islandijos himnas
ISO kodas IS
ISO3 kodas ISL
ISO skaitmeninis kodas 352
FIPS kodas IC
GeoName kodas 2629691
Interneto kodas .is
Šalies tel. kodas 354
Commons-logo.svg Vikiteka: IslandijaVikiteka

Islandija – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Islandijos istorija

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 m. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi).

985 m. už nužudymą iš salos buvo ištremtas Erikas Rudasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Rudojo sūnus Leifas 1000 m., kaip manoma, atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 m., o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.

1918 m. Islandija įgijo dalinį suverenitetą. Po to, kai 1940 m. balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.

Islandija, tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva, buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Islandijos politinė sistema

Altingas - Islandijos parlamentas

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Islandijos regionai.

Oficialiai Islandija skirstoma į 8 regionus. Regionai smulkiau skirstomi į 79 savivaldybes. Tradiciškai Islandija skirstoma į 23 apskritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Islandija taip pat suskirstyta į 6 rinkimų apygardas, kurios naudojamos tik rinkimų į Altingą metu.

Geografija

Islandijos vaizdas iš kosmoso.

Pagrindinis straipsnis: Islandijos geografija

Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalniųHekla, Katla, Ejafjadlajokudlis, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Islandijos ekonomika

Islandija iki 2008 m. ekonominės ir finansų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių.

Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, kuri iki šiol sudaro apie 40 % viso eksporto ir 8 % darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.

Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.

Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas programų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 m. ir 2002 m., bet ekonomika išaugo 4,3 % 2003m. ir 6,2 % 2004 m. Nedarbas sudaro 1,8 % ir yra mažiausias tarp EEA (European Economic Area) šalių.

99 % šalies elektros pagaminama vandens jėgainėse ir geoterminėse elektrinėse.

Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieno produktai.

2008 krizė

Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi nuo 1976 m. gavusia tokią finansinę pagalbą. 2007 m. Islandija pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei, ji priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, nes šalies ekonomika veikė panašiai kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko beveik perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko.[2]

Gyventojai

Reikjavikas

Pagrindinis straipsnis: Islandijos demografija

2009 m. Islandijoje gyveno maždaug 300 000 žmonių. Iš jų net 200 000 gyveno sostinės regione. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 80,67 metų - viena didžiausių pasaulyje. 20,7 % gyventojų buvo jaunesni nei 15 metų ir 12,2 % - vyresni nei 65 metai.[3]

Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi. Nors 1985 m. užsieniečiai sudarė 1,4 % šalies populiacijos 2008 m. pradžioje jie sudarė beveik 7 % visų gyventojų.[4] Daugiausiai Islandijoje buvo lenkų (2,71 %), lietuvių (0,43 %), vokiečių (0,31 %) bei danų (0,31 %).[5]

Pagrindinė religija – liuteronybė, kuri yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4 % gyventojų save laiko liuteronais). Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Taip daug gyventojų moka anglų ir danų kalbas, kurios yra privalomai mokomos mokyklose.[6] Tiesa, danų kalba Islandijoje yra kalbama tokiu būdu, kad ją suprastų ir švedai bei norvegai, todėl ji kartais yra vadinama skandinavų kalba. Taip pat nemažai gyventojų moka vokiškai.[3]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 1994 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m.
259 577 262 000 269 080 271 343 274 540 279 049 286 250 288 201
2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2012 m.
290 490 290 570 293 577 299 891 307 672 315 459 319 368 330 510

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Islandijos kultūra

Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.

Islandijos raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Islandijoje mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, tokie kaip literatūra, menas arba šachmatai.

Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais.

Islandijos visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija. Daug moterų užima aukštas pozicijas valdžios ir verslo struktūrose. Moterys po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, kadangi islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.

Kita informacija

Šaltiniai

Bendros nuorodos

Žemėlapiai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.